Soilpower tikslas tvari žemdirbystė, todėl nusprendžiau pradėti filmuoti savo ir ūkininkų laukus kuriuose atlieku bandymus su dirvožemio gerinimo preparatais, ir tarpiniais posėliniais augalais. Viešumoje yra daug informacijos rekomendacijų, mokymų kaip auginti augalus, kokias trąšas naudoti, augalų maitinimui. Bet trūksta informacijos realios, kaip veikia vieni ar kiti preparatai, kokią naudą ūkininkas gaus naudodamas preparatus. Bandysiu jums papasakoti koks yra kylantis pavojus dėl netinkamo elgesio su tam tikrais preparatais. Ateitis mūsų rankose, mes ją galime pakeisti.
Labai įdomu, kai pats supranti, jog selekcininkai įdeda labai daug pastangų ir laiko norint išvesti naujas veisles, o iš kitos pusės bandai išrasti dviratį sėdamas ūkines hibridines rapsų sėklas. Selekcininkai jau seniai nustatė, kad hibridų atsėliuoti negalima ir neapsimoka. Taip darydamas kaip tik TU neįvertini jų darbo bei slopini naujų rapsų veislių kūrimą
Geras pastebėjimas, taip bandau sėti ūkine rapsų sėklą vien dėl sportinio intereso, nes idomu tai stebėti kaip keičiasi genetika, visos hibridinės veislės išveistos yra iš linijos lygiai taip kaip ir kitos kultūros. Principas kodėl tai darau nes hibridinės veislės gali ir nepakeisti genetinio kodo, gali ir pasikeisti, mes kiekvienas savaip nagrinėjam pasauli. Visi priima sprendimą patys kaip jiems daryti ir ką sėti. Bendraujų ir su Rapsų selekcininkais tai patys sakėsi kad stebėk kas darosi su hibrido rapsu gal kokių pastebėjimų bus tada bus galima išsiaiškinti kaip ir kodėl pabėga ta genetika, tuo pačiu galima ir viešai atsakyt ar pasiteisino tas raspso bandymas ar ne, dabar galiu pasakyti tik tiek kad sėsiu stebėsiu kas darosi ir darysiu tai savo malonumui, kam nepatinka tai ką darau gali visada pasirinkti kita kelia neprivalo klausytis manęs. Ačiū už komentarą
@@agro_man Na rezultatai labai idomūs, kai kur 2t turim užskaityta ir 3,5t va tokie vingiai, tai nusprendžiau kad dar vienus metus darysiu su Dominatoriu bandyma, šalia bus kitos veislės bus idomu stebėti procesa
Sveiki įdomu, o tuos bandymus su sėklų normomis atliekat žemaitijoj ar suvalkijoj, nes kad suvalkijoje galima sėti 2-2,5 mln visiems aišku, bet įdomu ar tai veikia ir mažiau derlingose žemėse.
Šiemet auginau artista , euforija ir skagena . Derlius panašus , tik euforijoje pilna juodų varpų , skagenas švarus , o artistas viena kita . Skagenas vienintelis buvo pagulęs , bet nedaug . Euforija ir artistas labiau išretėjo per gegužio karščius ir mėnesį sausros . Šiemet daugiau sėsiu skageno , nors pernai sumažinau 😅
Jau daugelį mėtų kompanijos lyginasi varpų dydžiais 😅 ir negali parodyti stebuklo, vien dėl to kad tos naujos veislės yra silpnos genetikos, va todėl Skagen veislė ir yra ta vienintelė sena veislė kuri tikrai turi tvirtą genetika, turbūt buvo mesta labai daug pinigų kad Skageno kaip veislės nebeliktų selekcijoje, bet mes turime galimybę ją išsaugoti savo ūkiuose, nes ateityje jos nebeliks
@@tadasg9481 Ką reiškia atitinka leistinas normas 😄 kokia ta leistina norma? Kodėl pas kitų daugintojų to nėra o pas kitų yra, čia priklauso nuo kultūros turbūt 😁 Tai per laiką atsirinksim su kuo dirbti su kuo ne, ir niekas čia nėra kaltas kad taip yra, tiesiog norisi aukštesnės kokybės, yra daug tokių situacijų ir su kitomis veislėmis. Pažįstu ne viena ūki kurie daugina įmonėms sėklas tai patikėkite viskas priklauso nuo to ūkininko kaip jis padarys, taip kad nereikia prakaituoti be reikalo 😉
@@laimonasruzgaila Padarykit turą per Lietuvą ir atraskit nors vieną sertifikuotomis dot kviečių sėklomis apsėtą lauką be kvietrūgių. Pas mus rajone tokių nėra ir nebuvo.
@@laimonasruzgaila kiekvieną medžiagą galima patalpinti į tam tikrą tūrio vienetą, pvz. litrą. Medžiagos masė priklausys nuo jos tankio. Šiuo atveju kalbu apie piltinį tankį-saiką, 1l sveria 0.71 kg.
@@dziii896 Sveiki, čia mano nuomonė jeigu jūsų ūkyje Skagen nepasiteisino tada turi ieškoti tinkamos veisles jums, nelabai randu veislės kuri turėtų tokį tvirta gena ir atsparumo rodiklius, žinoma su Skagenu reikia išmokti dirbti.
Sveiki, kokybinis purškimas bus ne vienu variantu. Naudosiu Amida plius aminorūgščių bazė bus, kitas variantas šlapalas N2, No2 Nh2 Hno3 taip kad bus mišinys
Na skirtingos situacijos yra kiekviename ūkyje, bet ka matau pagal augalus tai situacija labai ne kokia, vienas niuansas yra jeigu atvės oras ir nebebus 27/30 laipsnių šilumos tada truputį vegetacija prasitęs. Kodėl taip nutiko nes gegužis labai jau stebino savo orais tai todėl iš išsikraustė augalai iš proto, na tikėtis reikia kad situacija stabilizuosis.
Verslas yra verslas, kuo daugiau parduosi, tuo daugiau uždirbsi, bet ar to reikia tai nepasako. Jau kiek metų auginu ūkinį hibridą ir pirktą hibridą, tai derliai kažkodėl nesiskiria, nors sako kad iš tikro hibrido derlius didesnis turi būti
Na visada klausimas kyla kas yra tikras hibridas ar netikras, tik viena pasakyti galiu kad aklimatizuota sėkla auga geriau nei nauja kažkokia veislė. Jei norim turėti geros kokybės sėklas tai turim turėti sveika švarų dirvožemi va tada galėsim kalbėti apie kažkokius stebuklus. Viskas prasideda nuo sveikos sėklos, kaip ir visoje gyvybėje, gamtoje blogų dalykų nebūna viskas ten telpa ir turi savo vieta, taip kad mano nuomone kartais mes per daug sau Keliam aukštus reikalavimus.
Šaunus požiūris, gausi bana nuo chemikų. Pritariu minčiai dėl fungicidų ir noriu pridėti: šiemet pusė lauko iš pavasario paukščių mėšlu patręšiau ir dariau visame lauke tą patį. Vakar žiūriu, ten kur netresta organika dryžligės ant antro lapo puo viršaus(nes pas mus vėliava išsiskleidus jau dzukija😊), o ten kur tresta mėšlu švaru. Tai išvada: pamaitintas augalas sveikas ir gražus ir be fungicidų. P.S. 32bbch buvo atiduota azokstrobinas + tebukanazolas visam laikui vienodai 0.6+0.8 litr/ha
Kaip ten sako jei bijai vilko neik i miška 😄 O kas gali pasakyti kas tiesa ir kas melas😁 visi tiki kuom nori, aš pateikiu tik savo patirtį ir manau kad daug ne tiesos yra rinkoje. Kiekvienas žmogus turi gauti maksimaliai teisinga informacija o ne tokia kuri yra pagrįsta pardavimu. Reikia suprasti kad tas ūkininkas išlaiko realiai visus sektorius tai kodėl yra neriama kilpa tam ūkininkui kuris sukuria visumą aplink save. Aš manau kad mano politika yra teisinga nes tikiu savimi, ir nebijau nieko kalbėti viešai tai kas man atrodo neteisinga. Labai paprasta, atkurkime švaria dirva ir leiskime jiai gyventi tai ji tuo atsidėkos savo derliumi. Gyva dirva nereikalauja kažkokios stebuklingos apsaugos 😀
2 metus iš eilės sėjau Ragnar veisle ūkinę, tiek derliumi tiek savo ligų atsparumu nustebino, šiuo metu turiu keletą bandymų su 206/ 303 tai rudenį galėsiu pasakyti koks tas derlius buvo.
@@laimonasruzgaila Tai pagal tavo paskaičiavimus norint gauti tiek veiklios medžiagos azoto, fosforo reikės su sėjamąja išsėti po toną kaulamilčių, bet kalio vistiek bus labai kukliai dar, o jų kaina 300 eu+ pvm už toną, tai nepigu
Prie sėklos bus naudojama tik 350kg, be to aš nesakiau kad vien kaulamilčiai bus. Paminėjau jei nepavyks įnešti su kaulamilčiais tada įdėsiu mineralinių trąšų. Aš nesitikiu kad per vienerius metus pavyks atstatyti maistinių medžiagų santykius, galiu užtrukti ir 5/7 metus. Kas vienam brangu kitam pigu yra, svarbiausia sužinoti kaip galime atkurti dirvožemio derlinguma, kaip tiksliai ištirti ištirpusius elementus dirvožemyje, o ne druskas. Lietuvoje nėra tokios laboratorijos kuri galėtų man suteikti tokio lygio paslaugas, todėl investuojam nemažai pinigų i savo žinias kad galėčiau tobulėti ir pasidalinti savo patirtimi su kitais.
Sveiki, puikus, informatyvus video :) turiu keletą klausimų - ta 'bomba' su 200l KAS - kaip suprantu, su purkštukais, ne laistant? Ir antram kartui taip pat? Dėkui.
@@laimonasruzgaila joo, taip ir pamaniau, tiesa, prieš 4 dienas keletą važiavimų atlikau su inžektoriniais 200l KAS, kol kas nieko blogo nepastebėjau arba nežinau kur žiūrėti :D
Idomi butu tema apie fosfora, ju formas,poreiki augalams.Tarkim inesus i dirva dapo, koki kieki augalai jo suvartoja iki kol jis oksiduojamas dirvozemio.kokius augalus seti tarpiniam, kad atpalaiduotu daug netirpaus fosforo? P.s kiek grikis atpalaiduoja fosforo? Visi skirtingus skaicius pateikia.nebeaisku kuo tiket🤔
Sveikas, ką manai apie didžiųjų įmoniu tręšimo rekomendacijas? Ir bendrai apie jų požiūrį į ūkininkus? Ar jiems rūpi jiems padėti ar tik padaryti didesnius pardavimus?
Lietuvoje yra iš viso registruota apie 28000 ūkio subjektų, kiek iš tiesų yra ūkininkų kurie dirba žemę, tai reikėtų padalinti per pus, o įmonių yra labai daug ir siūlo visokių produktų ir technologijų. Lietuvoje rinka nėra didelė todėl konkurencija yra didelė, todėl ir vyksta šokis lietuje kas ka geriau pasiūlys, svarbus ne produktas o ūkio metodika kaip yra dirbama, vienų vaistų nėra viskam. Tikrai žinau įmonių kurios nuoširdžiai padeda ūkiams tobulėti yra ir kitokių. Kiekvienas ūkis turi siekti rentabilumo visame kame, rinktis įmonęs kurios ieško atsakymų tavo ūkyje kaip pelningai dirbti ir tuo pačiu tausoti gamtą. Tręšimo technologijų yra begalę ir viena už kita geresnė. Nereikia lygintis kieno yra geresnis nes tie kurie lygina tai tikrai turi problemų su savimi, ir meluoja sau. Kiekviena įmonė siekia pardavimu nes čia imonės gyvybės šaltinis, nebus pardavimu neliks imonės, taip kad čia nėra blogai, yra blogai tada kada siekia pardavimo be grįžtamojo atsako klientui kuris duoda uždirbti. Manau visur turi būti pusiausvyrą ir i vienus vartus negalima žaisti. Tai tiek trumpai 😊
Sveiki. O plocher humusinga dirva ir nešiklis melasa. Tai ten produktas melasos pagrindu ar ten ir yra aktyvinta melasa kaip kad minėjote? Ar ten vėl visai kitas dalykas, gal galit pakomentuoti šio produkto sudėtį, kas ten tokio yra, kad skatina dirvoje mikroorganizmų veiklą. Nes kaina ir nemaža.
@@Andrulaitis Dėkui už klausimą, čia labai plati tema yra, sudėtinga atsakyti žinute. Plocher produktai tai kas kita. Aš kalbu apie paprastą maistine melasa kuria reikia aktyvinti deguonies aplinkoje, žinoma galima ir kitais būdais ja aktyvinti, galim telefonu pakalbėti darbo dienomis, plačiau galima padiskutuoti kas yra Plocher ir kas yra maistinė melasa, nes Plocher produktai turi ne viena nešikli taip kad nereikia maišyti Plocher produktu su maistine melasa nes veiksmo principai skirtingi yra. Geras klausimas kas yra didelė kaina, iš vienos pusės atrodo brangu o iš kitos pusės reikia ivertinti ka tas Plocher padaro, pirmiausia reikia išbandyti tada galima vertinti ar tai brangu ar pigu.
Sveiki, priklauso kas priešsėlis buvo, ir koki sėklos banka turi dirvožemyje, labai sudėtinga atsakyti vienu sakiniu nes kiekviena situacija yra skirtinga. Pagrinde tai stengiamės nenaudoti chemijos, bet kartais tenka ir jos pagalba pasikviesti i laukus, žinoma priklauso kokios kultūros augo pas tave tarpiniu augalų mišinyje, dar toks niuansas kas sėsi po tarpiniu augalų pavasari, tai čia daug dedamųjų dalių yra, jei nori galima aptarti tai telefonu, 867778078
Ačiū Algi, na patirtis mano buvo tokia, Lietuvoje turiu ne viena ūki kurie augino šia veisle, patirtis visuose ūkiuose buvo tokia pati, tai manau verta dar vienus metus ja testuoti, gal pavyks užauginti gerus parametrus, labai tikiuosi. Laukiam kito sezono ir viščiukus skaičiuosime rudeni. Ačiū ❤
Sveiki, veislė nauja tai norisi pačiam dar ja išbandyti, bus aišku kai derlius bus imamas ir žinosime daugiau informacijos. Dėl genu galėsiu pažiūrėti kas tėvas ir mama