Paukščiai pavargę pavasarį grįš Ir tylią raudą girdėsiu Kaip mano šauksmas toli pasigirs Vienui viena aš liūdėsiu Pavasarį žolė sužaliuos Trūksta man tavo juoko Tu juk žinai, kad pasaulyje aš Be tavęs gyvent nemoku Ir buvo žodžiai tie Mano, mano, mano Ir ta skaudi kaltė Mano, mano, mano Atleiski, kad tavęs Laukiu, laukiu, laukiu Per naktį sapnuose Šaukiu, šaukiu, šaukiu Gal dar sugrįši į mano dienas Pavasarį ar žiemą Bet aš lig šiolei klajoju viena Po mūsų margą pievą Pavasarį žolė sužaliuos Trūksta man tavo juoko Tu juk žinai, kad pasaulyje aš Be tavęs gyvent nemoku Ir buvo žodžiai tie Mano, mano, mano Ir ta skaudi kaltė Mano, mano, mano Atleiski, kad tavęs Laukiu, laukiu, laukiu Per naktį sapnuose Šaukiu, šaukiu, šaukiu L
p. Vakarinine, dėkoju už šias nuostabias melodijas, jos tiesiog gydo širdies randus, suteikia gyvenimo pilnatvę ir ugdo žmogiskumo jausmus. Dėkodamas Jūms ir Jūsų kolektyvui lekiuosi JŪMS. Dar kartą DĖKUI, nes ėsu Aukštaitis iš Zarsų krašto.
Dažnai klausau Nalšios labai patinka dainos P. Širvio posmais, aš nespecialistė , bet mano manimu kai kur beveik nesigirdi vyriškų balsų nors pradžioj dainos labai gražiai skamba o vėliau užgožia moteriški.Sėkmės jums ir toliau lai džiugina visus jūsų dainos.
