@@mindaugasbukauskas1423 klijais klijuojami keraminiai vamzdžiai. Geriausia ne su "sūrmaišiu" kuriuo bus sunku kiekį reguliuoti, bet su specialiu pistoletu. O betoniniai išorinės apsaugos blokeliai su mūrijimo mišiniu
Dėkui, labai naudingas video 👍Bet ar tikrai nereikia lango pritvirtinti bent kokiais 4 medsraigčiais? Nejaugi per juos toks didelis šalčio tiltas susidaro?
C klase norit pasakyt rastai daugiau pritrauks šalčio už karkasini namą? Ten gi išvien tarpai visokie, vata, plyšiai. Vat idomu labai dabar ar tikrai jau prasčiau yra rąstinis namas už karkasini.
Man labai patiko Mičiūrino desertinė. Nesu įsitikinęs ar tikrai medelyne tokią ir gavau. Uoga iš didelių ( rašo veislės aprašyme, kad vidutinė). Saldi ir turi mažai kartumo. Rašo, kad derlinga - pas mane nelabai, bet gal dirvožemis nepatinka.
manau eiliniai staliai padarytų, didelių įgūdžių ir sudėtingų įrankių nereikia. Galima bandyti lentpjūvėj užsakinėti, nors tada paprasčiau plačias fasadines dailylentes pirkti.
Sakykit, o tie burbuliukai, tai oro pūslės po tinku? Jei taip, tai jas reikia pradurti ar tiesiog palikti ramybėje? Kitas klausimas po tinko lyginimo, kiek apytiksliai laiko turi praeiti iki tinko skutimo trapecine liniuote?
Klausimas - ar viršuje tikrai reikia užkalti apdailines "lubjuostes"? Ar ne geriau būtų viršuje palikti tarpelį, kad po dailylentėmis vyktų oro cirkuliacija? (oras per apačią įeina, per viršų išeina)
Pirtyje nėra taip, kad per apačią įeina, pro viršų išeina. Geriau, kad ten stiprios cirkuliacijos nebūtų. Nereikalinga drėgmė susidaro kondencuojantis, pasišalina per visas angas, skylutes, tarpus. Jų tikrai daug ir drėgmei pasišalinti pakaks. Jei labai gražiai sienos dailylentes priderinsit prie lubų, galit nedėti apvadų.
@@rolandaspaskevicius506 jeigu nebuvo purksta, nei vegetacijos metu, nei pries pat zydejima, galima purksti ta treciaji purskima? Po zydejimo? Ar neapsimoka nes nebus jokio efekto? Aciu labai uz labai gera video!
Visada kai purškiu medžius preparatais ypač sisteminiais mintis koks jų poveikis organizmui, juk dalis jų pakliūna ir į vasisius :/ Visų tų purškimu blogoji pusė deje.
Greičiausiai poveikis yra, kažkiek lieka. Svarbu laikytis rekomenduojamo laiko iki vaisių skynimo. Taip pat didelė problema tai normų nesilaikymas. Atrodytų toks mažas kiekis, daug kam norisi padidinti normas. Teisinga agrotechnika leidžia sumažinti preparatų naudojimą, tačiau be visiškai derliaus nebus. Daugelis mikroorganizmų gana prisitaikę prie preparatų, patekę į chemija neapdorotą sodą jie ten prasisuka kaip raupai tarp indėnų.
sveiki, tai nėra oro burbuliukai, jie paliekami ir užsitrins sekančiame etape. Laikas gali būti skirtingas priklausomai nuo tinko, aplinkos temperatūros ir drėgnumo. Turi tinkas apstingti, apie pusvalandis, filme yra pasakojama.
Nu niekaip nesuprantu, tai kaip musu proteviai nesusalo, pas visus buvo rastiniai namai, krosnys, ir niekas nesiskunde, o dabar matai, tik vasarnamiai gali buti, ar tai reiskia , kad meistrai yra besmegeniai, nes nemoka normaliai pastatyti siltu namu, ar kur cia problema, paaiskinkit.
Reikia pabandyti pačiam pagyventi tame protėvių name. Prieš tai pagyvenus bent B klasės name. Nesiskundžiama kai nėra su kuo lyginti. Jei rąstiniame dienai šildyti bus sunaudota 4 pintinės malkų, B klasės 2, A klasei pakaks vienos.
@@ASALTTV nu prisiminkim kokios buvo ziemos seniau ir kokios siltos ziemos dabar. Proteviai labai gerai suprato pastatymo technologijas, kur viskas buvo labai apgalvota, o dabar rupi tik kaip apsiltinti nama chemija ir dusti nuo chemikalu. Ekologijos nera, pamatu irgi nemoka ir nezino kaip statyti. Nezinau, kur surasti normalius meistrus, savo rastinio namuko statybai. Reklamos daug, o ziniu ner.
@@editacassim6925 Šį rąstinuką statę meistrai tikri profesionalai. Supjovimas staklėmis milimetras į milimetrą. Tačiau su rąstu neįmanoma pasiekti aukštesnės nei C klasės. Kiekvieno teisė yra rinktis ar gyventi C, B, A klasės name. Ekologiškumas rąstiniame name taip pat sąlyginis - medžiui apsaugoti gali būti panaudota daugiau neekologiškų medžiagų nei karkasiniame ar mūriniame. Karkasiniame ir mūriniame name taip pat galima susikomplekuoti medžiagas su neutraliu poveikiu aplinkai.
Tiksliai laiką sunku pasakyti. Gali būti nuo pusvalandžio iki pusantros valandos priklausomai nuo tinko, temperatūros, drėgmės. Turi apkietėti tinkas, nebeįsispaudžia pirštu spaudžiant.
dėjau 100 kanalizacijos, taupant galima kartoninius. Gylis su gręžtuvu pasiekiama iki 1 metro.. Išėjo apie 0,8 . Mano nuomone pakaks. lengva ir vientisa konstrukcija
Lyginant su mediniais vienareikšmiškai aliuminis. Medį impregnuok neimpregnavęs vistiek supus. Pirmiausia ten kur prisukimo varžtelis. Į aliuminį būtinai sukama nerūdijančio plieno varžteliais. Jei nėra kam rūdyti tai ir nebus atsipalaidavimo ( jei tvirtai prisukama)
Šioms lentoms yra specialūs apdailiniai šonai. Į lentos skyles įklijuojamas plastikinis laikiklis, prisukamas skardinis laikiklis apdailai. Uždedama apdaila. Šis darbas bene sudėtingiausias.
Nebent išsaugosite patį medį. Dažniausiai medis dar kažkiek pagyvena, užpilkite šaknis žemėmis. Jei išvirto - išlūžo, bet liko kažkiek kontakto - sumažinkit šakelių paliekant kelias skiepams. Na ir akavimo variantas, perneškit dabar. Pačios šakelės dar su nesusiformavusiais pumpurais abejoju ar bus rezultato. Nors tikrai nebandžiau ir su tokiu atveju nesusidūriau.
Mano pasodintas persikas pernai pavasarį, šiais metais turėjo kelis žiedus, tačiau vaisius numetė. O lapai dabar gelsvi ir visas toks pavargęs, nors pavasarį buvo gražus. Gal netinkama žemė, ar čia liga?
Sunku atsakyti nematant kaip atrodo augalas. Mikroelementų trūkumas vargu ar staigiai galėjo paveikti. Abejoju ar čia azotas. Ligos taip pat kaip ir nežinau. Pirkot konteineryje? Ar buvo šaknys apraizgę išorę? Jei taip ar ištiesėt šaknis?
@@viskasaplinktave4377 Buvo vazone, tikrai nedraskėm jo, įdėjom viską į duobę. Kai galėtume pagelbėti, jo net lapai atrodo smulkūs, ne tokie, kaip jūsų sode
@@vidakveksiene1024 Man kiek pasirodė simptomai panašūs į blogo pasodinimo. 'specai' turguje sako, kad čia "prastesnės žemės šokas", bet mūsų su kolegomis nuomonė - susuktos šaknys. Dažniausiai mes iš karto perkam plikom šaknim, žinai kaip sudėti. Kiek susidūrėm be persodinimo išgelbėti nepavyko. Bet nepamatęs tikrai negaliu patarti imti ir persodinti. Persodinimui reikėtų rugsėjo palaukti, gerai palaistyti, iškasti iš toliau kastuvu. Dar gali būti žemė per rūgšti jei daug durpių be neutralizacijos dėjot. Ar komposto, jo taip pat būna rūgštaus.
vamzdis kuris ateina is lauko per grindis prie peciaus, kaip jis lauke turi atrodyti? turi buti irgi kaip koks kaminukas is zemes? ar reikalingas koks minimalus atstumas nuo namo, ar aukstis?
@@codenamemars jei tai krosniai papildyti svieziu oru - ok. Pas mane taip padaryta. Vienas vamzdis prie pakuros. Tačiau jei tai vėdinimui tikrai ne. Praktinė kolegos patirtis. Padarė angą po krosnimi ir šaltas oras nekildamas, pažeme nuslenka į ištraukimo angą.
JUNG specialistas atsakė - "505U5 jungiklyje įžeminimas nenaudojamas, komutuojamas tik fazinis laidas. Gal galite detaliau aprašyti poreikį? Ką ir kaip norite valdyti? Pasistengsime rasti Jums tinkantį jungiklį." - siūlau parašyti tiesiai JUNG
vidutinei pirčiai padavimui turėtų užtekti 100 mm diametro apvalaus, jei vien pirčiai. Jei kartu su krosnimi reikėtų paskaičiuoti panaudojamo oro srautą. Grubiai 100 mm pralaidumas apie 40 - 60 m3/val. Tiek, kad kūrenimas ir pirtinimasis būna skirtingu laiku, tai turėtų 100 pakakti. Jei komercinė pirtis ir kūrenama dar ir pirtinantis turėtų pakakti pagrindiniam padavimui 150, išskirstant po 100 garinei ir krosniai. Plokščias būna standartinis 50x150, pirčiai ištraukimui tikrai turi pakakti
standartas 2,5 - kiek maziau matosi, dalis daryta su 3,5 - tikriausiai geriausias storis. Sekantį kartą darysiu iš 40 mm dvigubo pjovimo lentos paliekant 1 - 1,5 cm sujungimui be papildomos lentutės tarp lentų.
