Yra širdis tokia, širdis maloninga, Vierna ir pagirta ir tikrai meilinga. Širdis mūsų Atpirkėjo Ir didžiausio geradėjo, Viešpaties Jėzaus. Ta širdis saldesnė už visas saldybes, Kurią galim rasti be jokios sunkybės. Nieks tai medus ir saldybės, Kaipo dastot' tos gėrybės Nuo širdies Jėzaus. Kaip bitės iš lauko namon greitai eina, Skubinas parlėkti ir prie medaus eina, Taip į širdį, Jėzau, Tavo, Dūšia mano yr' gatava Lėkti greičiausiai. Idant nuliūdusi, griekais sumozota, Ten malone Tavo būtų apmazgota, Ir kur kraujas su vandeniu Ištekintas kaip šaltiniu, Stotus numazgota. Tegul, Jėzau mielas, kraujo Tavo švento, Norint vienas lašas man į širdį krinta, O ištirpti kaipo vaškas, Viliuos tiktai aš iš loskos, Tavo švenčiausios. Kada ir ašaras aš čionai išliečiau, Širdį Tavo, Jėzau, aš tikrai mylėčiau, Gyvenimą ten turėčiau, Daugiaus nieko nenorėčiau, Kaip su Tavim būti. Dėkavoju, Jėzau, už Tavo gerybes, Neišpasakytas ir širdies saldybes, Kurias kada kaštavoju, Niekad trokšti neparstoju Tave mylėti. Jog aš Tavo širdies turėti nevertas, Dėl mano piktybių griekuose užvertas, Ak! duok ją man bent mylėti, Širdį Tavo paminėti, Kožnoj' valandoj'. O taip minėdamas, žinau, kad dastosiu, Jog Tau, Dieve mano, aš pasidabosiu Ir duosi man išganymą, Ir amžiną gyvenimą, Saldžiausias Jėzau! Amen.
Dieve, arčiau Tavęs veržias širdis, Jokia kančia kely nesulaikys. Skambės tyli giesmė, net pro skausmų gelmes: Dieve, arčiau Tavęs, arčiau Tavęs O, panardink gelmėj savo širdies - Lai tylią raudą ji sielos girdės. O kaip bus maloni kančia, kuri nuves, Dieve, arčiau Tavęs, arčiau Tavęs. Nors ir paliks mane draugai visi, Ir sielon nusileis naktis tamsi, Pro ašaras žibės vilties žvaigždė ir ves, Dieve, arčiau Tavęs, arčiau Tavęs. Kai amžinybė jau laimėta bus, Nuskaidrins jos šviesa žemės skausmus, Ir laimės be ribų jau niekas nesudrums, Dieve, arti Tavęs gyvenant mums.
We sang this in our Lithuanian church in Indiana every Christmas. It's so good to hear it once again. Thank you!! What a lovely group of singers you have!!
