Guodėja Kai mane stoty palieka traukiniai Stoviu vienas modamas kažkam ilgai Mano tylūs kuždesiai Vakaro erdvėj Iškeliaus bėgiais tais ieškot tavęs. Tu guodėja vienišų naktų Tavo švelnią ranką ir dabar jaučiu Kol aistros ugnis nurims Balsas kol užkims Suteik vilties tave surast Nors vienoj stoty. Pr. Aš noriu Būti šalia kai tu miegosi Ir bučiniais tave užklostyt(užkloti) Saulę sutikti su tavim drauge Aš noriu Visą ramybę paaukoti Kaip užkeikimą tau kartoti Tik nepalik daugiau manęs. Kur tik eičiau rodos kad visur matau Siluetą mielą ir pašaukt bandau Bet kita deja sustos Ir nusišypsos Skaudi tiesa bet širdyje Vėl ir vėl viliuos.
