Išeinu, palieku tave, nepyk, Išeinu, palieku tave, atleisk. Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas, Nežinai, kas tai lietus, Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai pievos, Nežinai, kas tai bičių medus. Norėjau atnešti Tau Iš pievų, iš pievų laukinių bičių medaus. Bet nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas, Nežinai, kas tai lietus, Bet nežinojau, kad tu nežinai, kas tai pievos, Nežinai, kas tai bičių medus. Gal kada nors suprasi tu, ką norėjau tau pasakyt tada, Gal kada nors suprasi tu, kad be pievų nebus medaus. Ir gal tada Vėl sugrįšiu aš, Už lango vėl lis lietus, Ir gal tada vėl bitės neš Auksinį medų mums.
Kitas gyvenimas, nepažįstamoji, Visai kitoks, nei tu galvojai Jis, regis, kažkurtai šalia O, gal tai tik jo atšvaitai danguje Kitas gyvenimas, neprilygstamoji, Visai kitoks, nei tu sapnuoji Lyg šešėlis kažko, ko seniai nebturi Jis tau šypsos rytiniam alaus butely Kitas gyvenimas, nenuspėjamoji, Visai kitur, nei įsivaizduoji Nematai, bet jauti, kaip jis smaukos už kampo Nosį prikišęs, spokso pro langą Kitas gyvenimas, nepakenčiamoji, Skirtas kitiems, nei tu svajojai Kurių viskas,ir kūnas,ir siela, gražu Toli gražu, ne tokiem kaip aš ir tu PRIEDAINIS O, kažkur toli, toli Žemės pakrašty Jis moja tau rankom ir kojom Ir neklausia - "kaip gyveni?" O, kažkur toli, toli, toli Pačioj galutinėj stoty Tau vaidenasi kitas gyvenimas Ir, tai kas po jo ir prieš jį
OHO! tiek amžiną atilsy Vytautui, tiek mūsų lietuvaičiams komentatoriams noriu pasakyti , kad dar tokių šiltų ir gerų žodžių nesu matęs. Vytautai Ačiū, vienyji tautą!
Išeinu, palieku tave, nepyk, Išeinu, palieku tave, atleisk. Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas, Nežinai, kas tai lietus, Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai pievos, Nežinai, kas tai bičių medus. Norėjau atnešti Tau Iš pievų, iš pievų laukinių bičių medaus. Bet nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas, Nežinai, kas tai lietus, Bet nežinojau, kad tu nežinai, kas tai pievos, Nežinai, kas tai bičių medus. Gal kada nors suprasi tu, ką norėjau tau pasakyt tada, Gal kada nors suprasi tu, kad be pievų nebus medaus. Ir gal tada Vėl sugrįšiu aš, Už lango vėl lis lietus, Ir gal tada vėl bitės neš Auksinį medų mums.
Poetines muzikos genijus! Mano vaikai zino jau didziaja dali TAMSTOS dainu, ir ne tik jie, bet ir uzsienyje esantys mano draugai! Ir tai mazai, kiek TU esi to VERTAS! Mylim ir pasiilgom...
