Aš - beržas. Lietuviškas beržas, Išbridęs Iš pievų nakties, Sustojau Ant mūšių Didžiausiojo kelio Su plieno dalgiu Ant peties. Ir audrą, Ir giedrą, Ir viską praūžęs - Girdžiu aš Tyliais vakarais, Kaip skleidžiasi Naktys Žalioj mėnesienoj Baltųjų aušrų Pumpurais. Purienos - Kaip taurės Auksinės Sudužę - Nukrito Po kojom Iš mano širdies. Aš, viską praūžęs, Rūkais užsirūkęs, Geriu Žalių vynų Nakties. Geriu Žalią tylą, Geriu Žalią šilą. Geriu Ir apsvaigęs Einu. Negaila Man aukso. Negaila sidabro. Tik tų Praūžtųjų dienų.. Bet… Ne viskas Išgerta. Ne viskas Pragerta. Aš didelius Lobius valdau. Turiu Savo džiaugsmą. Turiu Savo skausmą. Ateik, - Dovanosiu ir tau. Netinka Tau auksas. Netinka Sidabras. Nei žodžiai, Saldumo pilni. Netikras Čia auksas. Netikras Sidabras. Ir deimantai tie - Netikri. Bet skleisis Dar naktys Žalioj mėnesienoj Baltųjų aušrų Pumpurais… Ateik, - Apkabinsiu, Į širdį priimsiu, Papuošiu Žvaigždėtais Nakties auskarais. Praeisi Pro šalį, Kaip laimė Praeina, - Nekeiksiu Aš savo lemties - Aš - beržas. Lietuviškas beržas Su plieno Dalgiu Ant peties.
Klausausi ir prisimenu scena prieš beveik kokių 15-16 metų. Raimondai reikėjo šitos dainos teksto bakalauriniam darbui, teksto niekur nebuvo, Tomas su gitara, Džo su būgneliu, ir kantriai šitą dainą kartojot kol buvo visas tekstas užrašytas...
