Sis nuostabus zmogus apvoge pensininkus. Naudojosi Vilniaus vyresnio amziaus zmoniu asociacijos patalpomis Stikliu g. ir pasislepe, nesumokejo nei uz elektra, nei uz vandeni ir siluma. Dar sugebejo prigriebti pensininku indus su staltiesem.
Tapinai, jei turi sąrašiuką, kam persiųsi "Dievų miško" originalo pdf, tai ir mane ten įrašyk. P.S. gal 10€ mane pakeltu kiek aukščiau tame sąraše? P.P.S. kiek € kainuoja pirma vieta sąraše?
Dėkoju, Mariau. Labai skauda klausyti, kad neva nėra ''normalių tyrėjų'', sugebančių kalbėti apie Sruogos kūrinio genezę ir cenzūrą. Kad neva niekas nepadaryta. Pirmiausia labai kruopščiai pagal to laiko galimybes, tik atkūrus Nepriklausomybę, ''Dievų miško'' cenzūrą yra tyrusi ir aptarusi redaktorė Donata Linčiuvienė. Jos tyrimus aš papildžiau būtent genezės aspektu (rašymo, rankraščio ir jo sąsajų su mašinraščiais), kuris ir leido parodyti daugiau autentiško kūrinio teksto. Nemažai mes abi su gerb. Donata esam ir rašiusios, ir kalbėjusios. Žinoma, tiems, kas girdi ir kam tikrai įdomu. O kolega Darius Pocevičius turėtų labai aiškiai nurodyti, kieno atliktu detaliu Sruogos kūrinio ''Dievų miškas'' rašymo ir redagavimo tyrimu remiasi ir jį perpasakoja (o gi Donatos Linčiuvienės komentarais iš B. Sruogos ''Raštų'' t. 4 ir Rašytojų sąjungos išleisto ''Dievų miško'' Lobyno serijoje, Neringos Markevičienės monografija, disertacija) ir kokia vizualiai pateikiamo šaltinio nuoroda (eksponuojamas mašinraštis, saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos Rankraštyne). Būdama viena iš Balio Sruogos ''Dievų miško'' ir egodokumentų tyrėja, suinteresuotiems skaitytojams noriu pasakyti, kad dabar atidarytame el. Balio Sruogos archyve (www.sruoga.flf.vu.lt) jau galima skaityti pradėtus rengti rašytojo laiškus, o tiksliau beveik visą t. 16, kuris pasiekia skaitytojus po dešimties metų pertraukos. O po keleto metų archyvo redaktoriai pakvies skaitytojus pamatyti visus ''Dievų miško'' variantus ir galimą kanoninį tekstą, parengtą tekstologų - tų žmonių, kas ilgus metus tyrė ir tebetiria kūrinio genezę ir cenzūrą. ''Normalūs'' tyrėjai labai daug turi dirbti, kad toks dalykas rastųsi. Jis randasi ne per dieną. Apie tai rašiau savo monografijoje, o dabar labai konkrečiai dirbame, kad rašytojo rankraščiai pasiektų skaitytojus. Tiksliau, labai intensyviai tęsiame anksčiau pradėtus sruogistų - Algio Samulionio ir Donatos Linčiuvienės - tyrimus ir darbus, kurie buvo solidūs. Tik jų dėka mes apskritai galime skaityti ''Dievų mišką'' tokį, kokį skaitome. Nereikia kalbėti netiesos, kad nėra ''normalių'' tyrėjų. Jie buvo ir tebėra. Nematydami ar neįvertindami to, kas padaryta, meluojame pirmiausia sau. Labai normalu ir tai, kad kiekvienas tyrimas patikslina ankstesnius. Noriu nuraminti skaitytojus. Parodžius keliolika dar neatidengtų kūrinio vietų, grąžinus obscenišką leksiką, pataisius korektūrą, kūrinys iš esmės nepasikeis. Kiekviena karta ieško savojo ''kanoninio'' teksto. Smagu būtų, jei kolegos įsitrauktų į bendrą darbą.
Tuo metu, kai buvo iškasta dėžutė su Radvilų palaikais nei vieno mokinuko nebuvo bažnyčios vietoje. Juos iškasė VU archeologai 2004 metais kartu su 4 istorijos studentais, kurių tarpe buvau ir aš. Būtų gražu nemeluot arba prieš kalbant realiai pasitikrint faktus.
