Čia man už tai, kad aš šį ankstų rytą pabudau be veido,
Čia man už tai, kad vakarop jau pamiršau, kaip vadinuos,
Čia man už tai, kad pakilau aukštai ir ligi šiol nenusileidau,
Nors ten, viršuj, be proto šalta, bet užtat gerai žiūriuos.
Priedainis:
Už bausmę leiskite mane prie jūros,
Save išvysti jos drumstam vandeny
Ir horizonte tingiai grimztančią burę
Lydėt, kol ji išnyks toli toli.
Čia man už tai, kad vakar numiriau iš neturėjimo ką veikti,
Čia man už tai, kad jau šiandien tai užkrečiamai parodė per žinias,
O žmonės nešė man gėles ir laiškus su linkėjimais pasveikti
Ir susikibę rankomis dainavo, ir gailėjosi manęs.
(Priedainis)
Čia man už tai, kad ligi šiol dar nesugalvojau paskutinio posmo
Ir nieko tokio, bent iš kvapo panašaus į eiles,
Čia man už tai, kad aš kasdien šį pasaulį meiliai glostau
Taip, kaip mane pasaulis glosto per šventes.
20 май 2010
