Caro ištremtų lietuvių kaimas Rusijoje | Vytis Čiubrinskas 

Ačiū!

Deja, Kazachstane su jokiais „senaisiais“ lietuviais nepavyko kalbėti lietuviškai (tik su naujais imigrantais). „Senieji“ kalbėjo vien rusiškai. Čia įdomus dalykas, jį analizavo ir V. Čiubrinskas bei komanda naujame tyrime, kuris tikriausiai bus sudėtas į knygą. Tačiau nors Kazachstano lietuvių bendruomenė radosi iš XX a. vidurio tremtinių ir plėšinių įsisavintojų, o Užvolgio - iš XIX a. vidurio tremtinių (100 m. senesnė), Užvolgyje išlaikė kalbą, Kazachstane ji nunyko praktiškai per vieną kartą, neperduota jau vaikams. Kodėl? Teiravausi V. Čiubrinsko ir kitų tyrimo darytojų nuomonės, pagrindinė priežastis - mišrios santuokos. Kalba išlieka ten, kur santuokos nemišrios, lietuvis su lietuve, tada jie moko vaikus šeimoje lietuviškai. Jei santuoka mišri, šeimoj su vaiku kalbama kita kalba (pvz. JAV - angliškai, buvusioje TSRS - dažniausiai rusiškai). Tada vaikas išmoksta lietuviškai geriausiu atveju tik labai menkai ar visai ne, ne tiek, kad normaliai bendrautų. Ir net jei kažkiek ir išmokomas lietuviškai kokioj lituanistinėj mokykloj ar iš senelių, savo vaikams tos kalbos jau visai neperduoda (esame sutikę kažkiek išimčių - bet jų labai labai mažai). Na o, aišku, Kazachstane prie sovietų jokių lituanistinių mokyklų net ir negalėjo būti. Jei Užvolgyje „lietuvių kaimuose“ santuokos būdavo nemišrios, tai Kazachstane - beveik vien mišrios, nes tie, kas gyveno lietuviškose šeimose, dažniausiai grįžo į Lietuvą (pvz. kai atsirado galimybė po tremties), o pasiliko dažniausiai tie, kas susituokė su kitataučiais. Tačiau kalbos nunykimas nereiškia, kad žmonės savęs nelaiko lietuviais. Yra labai patriotiškai nusiteikusių žmonių, kaip pvz. Vitalijus Tvarijonas, Lietuvos garbės konsulas Karagandoje, su kuriuo bendravome šiame mieste - jis turi lietuviškos virtuvės restoraną, nuolat remia paminklų lietuviams tremtiniams statybą, ne vieną yra pastatęs. Tačiau su juo galėjome kalbėti tik rusiškai. Bet daugelyje kitų šalių įrašėme lietuviškus interviu su tose šalyse gimusiais (kartais Lietuvoje nė nebuvusiais) lietuviais - kaip JAV, Kanadoje, Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje ir kitur. Juos galite rasti šiame kanale. Man asmeniškai ypatingiausia atrodo Kanados lietuvių kalba, joje daug žodžių, kurių nevartojame Lietuvoje ta reikšme, dalis jų yra net ne kažokie archaizmai, o jau Kanadoje atsiradę pokario naujadarai, kuriuos dabar vartoja visi Kanados lietuviai ir dažnai nežino Lietuvoje vartojamų atitikmenų (pvz. Kanados lietuvių „požeminis“ kaip daiktavardis vietoje „metro“ ir pan.).

@ Aciu uz issamu atsakyma! As susimaisiau, reiskia, ne is Kazachstano, o is Uzvolgio, t. y. 1863 m. sukilimo tremtiniu. Ar girdejote, kaip jie kalba?

@@aguonulaukai74 Mano senelis grįžęs iš tremties apsigyveno Suvalkijoje. Aš paaugęs supratau, kad jis kalba visai ne suvalkietiškai. Paklausinėjęs supratau, kad jo senelis kilęs iš Vyžuonų valsčiaus. Aplankiau Vyžuonas, jų muziejų ir supratau, kad mano senelis išsaugojo Vyžuonų krašto tarmę.

@@jonaskazlauskas5117 Aciu uz pasidalijima, tai normalu, kad issaugojo. Mane domina, ar 1863 m. tremtiniai issaugojo tu laiku (19 amziaus vidurio) kalba, todel butu idomu paklausyti bent kazkiek, aisku, kad per tiek laiko kalba, tartis butu kazkiek pakitusi, bet vis tiek...

@@aguonulaukai74 Abejoju, kad dar likę gyvų grįžusių tarpukario tremtinių. Mano senelis mirė 102 metų, buvo 1903m. gimimo. Daug jis padiktavo prisiminimų, gal galima iš įrašų padaryti jo kalbos analizę.

netikiu,melas.tik cigonai ir starovierai gali issilaikit. parodikit nors viena suprantanti lietuviskai.melagiai.

Ponas ne nusišnekėk, kur kas naikinama, ar naikinama, kai kitataučių pavardė rašoma taip kaip jų pavardė iš tiesų rašoma o ne sulietuvinama.Eik išgerti arbatos ir nusiramink

ka cia nesamones kalbi , atipeikek .

Nagi padėstyk kas kaip maikina Lietuvių kalbą???

Tik kokių kitataučių? Jeigu anglo pavardė rašoma lietuviškai, tada keista, bet taip ir nebuvo daroma net dar prieš pavardžių darkyno įstatymą. Juk Nielsen ir tada nebuvo užrašyta kaip 'nylsen', ar 'nylsenienė'. Bet Vilnijoje nėr jokių kitataičių. Ir pavardės ne lietuvinamos, o lenkinamos. Štai iš vieno sąrašo keli pvz: Dzvinel (dvynelis?), romajko (rameikis), dudoit (dūdaitis), kropis (kruopys?), askelianec (oškelionis?), klim (klimas), urban (urbonas), voitulevič (vaitulis, ar vaitulevičius) kunigel (kunigėlis), giliun (gilūnas) gaidzel (gaidelis), gaidzis (gaidys). Ir žmonės lenkinami ne tik pavardžių darkyme, bet ir lietuvišką švietimą pakeitus beveik visiškai lenkišku. Lenkiškai nė nemokantys vaikai varomi į lenkiškas mokyklas, ten sistemingai stengiamasi, kad lietuviškai jie mokėtų kuo prasčiau. Pačioje LT širdyje... O netoliese už sienos, likusių lietuvių švietimo įstaigos negailestingai naikinamos, bent protestą ministrė pareiškė? Dar vežamės šimtus tūkt slavų imigrantų, atsisakom jiems net kursus LT k parūpinti, kartojam jog 'nereikia, geriau rusiškai susikalbėsim, kam jums LT kalba?'. Greit jie paims viršų, ir įsives savą k. Na, taip, Vilnijoje jau įsivedę savus dialektus, o LT kalba niekinama ir sistemingai naikinama. LT gimę ir užsienin išvešti vaikai greit pamiršta gimtą k, o Valstybė, užuot parėmusi išeivijos lietuvių darželius, sekmadienines mokyklėles, verčiau finansuoja Sostinės regiono lenkinimą-rusinimą, ir dar tuo didžuojasi, o Prezidentą A. Smetoną fašistu laiko, tie liberastai

@@durnastelikas5314 gyvate tu ,vatnikas ,baik juodines Lenkus ,jus ruskiai bukit tokie kaip Lenkai tak bus labai gerai . As zinau ,buvo tarp Lenkų ir lieguvių visko , kiekviena šeima ne be dūmų ,bet mes per amžius viename kumštyje ,su Lenkais įmanoma susišnekėti ,ne taip kaip ruskiai bepročiai ,o tu vatnikas kraujasiurbys ,nejuodink Lenkų ,aš esu Lietuvė ,bet visada būsiu už tiesą !

Su galva negerai?Ar berazumiai valstybės vadovai apkrėtė?,

Pradžioje sakė, kad apie 300 šeimų. Tai daugiau nei 1000 žmonių.

Tais laikais tikėtina ir daugiau nei 2000 - nes šeimos buvo gerokai didesnės nei 1 vaikas. Aišku, ir vaikų mirtingumas buvo didžiulis, ypač tremčių metu. Bet patikslintų Vytis ČIubrinskas geriausiai.

Paprastai būna taip - patys emigrantai visada moka lietuviškai iki mirties (kalbą pamiršti sunku). Vaikai dažniausiai moka, jeigu abu tėvai lietuviai; vaikaičiai - jei visi seneliai lietuviai. Na o kalba dažniausiai išnyksta ar susilpnėja sulig pirmom mišriom santokom, nes labai sunku perduoti vaikui kalbą, jei, tarkime, tik mama lietuvė, o tėvas anglas (ar atvirkščiai), jie abu tarpusavy kalba angliškai. Aišku, būna, veda į lietuvių mokyklas, bet tai ne tas pats. Aišku, tikrai žinome ir išimčių - kada vaikai puikiai išmoko lietuviškai ir mišriose šeimose, bet tai labiau išimtys. Todėl tvirčiausiai užsieny lietuvių kalba laikosi ten, kur lietuvių daug toje pat vietoje, jie tuokiasi ir susilaukia vaikų su kitais lietuviais (pvz. Lenkijos Punsko krašte) - bet ji greitai nunyksta jei lietuviai gyvena pramaišiui ir kuria mišrias šeimas. Beje, į Angliją važiuosime per šių metų ekspediciją, ten irgi įrašysime interviu, pamatysime ir parodysime, kokia situacija ir šiuo klausimu.

ARGUMENTUOK SAVO PEZALYNE!!!😉