Raudonos krinta akys Taip kruvinos kaip vaiko Gimdau betono sieną Ne, nebeturiu tau laiko Mylėsimės ant stalo Kai tik nutils vagonai Pradžios neliko galo Nužudžius arklį ponai Nereikia jūsų maisto Aš atrajosiu vakarą Kai prie apleisto uosto Žudikai sūnų pakaria Ir šnabžda tyliai vaikui Raudonos krenta akys Ne, nebeturiu nebeturiu tau laiko Ruduo seniai apakęs Toks žilas tartum popierius Oda aptrauktas smurtas Dainuoja Tėve Tėve mūsų akys Taip tobulai išdurtos