Kiek daug pakeistum, jei liktų tik viena diena, tiktai viena diena, užbaigt šią pasaką. Kiek daug pakeistum, jei liktų tik viena diena, tiktai viena diena, Paspausčiau bratkai ranką, tiesiog už atvirumą, pasiklausyčiau muzikos, to ilgai laukto albumo, sukramtęs gumą - išpūsčiau didelį burbulą, vat ir visa žytucha lalalalala. Bam, akimirka, pala aš dar nepasiruošęs, mam atleisk už viską viduje - aš toks luošas. Vargšas ir tėvas, kuris niekada manęs nematė… Pasakyčiau ačiū už tai ,kad tyliai širdį badė, tikėjimas vedė pačiom netikėčiausiom istorijom, galim būti betkuom, o melu save nuodijam, mušamės, guodžiam… Jo ir viskas taip prasminga, išeinant paskutinė diena į tuščius delnus sninga, seilės stringa, akyse sūrus vanduo, sudėtingas mano Jums primestas vaidmuo, giliai susimąstau po to, o kiek manęs čia tikro? Jei turiu vieną dieną, dėkui ir už tai, kad liko… Kiek daug pakeistum, jei liktų tik viena diena, tiktai viena diena, užbaigt šią pasaką. Kiek daug pakeistum, jei liktų tik viena diena, tiktai viena diena, Sutikdamas tą paskutinį brangiausią rytą, išspausčiau šypseną jis būtų giedras, ar lytų, minutės ne draugai… Turbūt nieko nebekeisčiau galbūt atsiprašyčiau ir kai kam atleisčiau, kad liktų dūšioj truputis vietos laisvos, nusiramint ir išvyti tuos balsus iš galvos, maikės, šortai, rakteliai - zvanoką Vilkam, davai susitikti pabazarint padušam. Tada pažiūrėt į akis ir nurimti, kuomet viskas aišku, nei pridėti, nei atimti, prasieiti pro rajoną, palydėti sentimentais, prisiminti klystkelius, zbitkus, kentus ir mentus. Apkabinti stipriai mamuką ir batelę, ačių begalinis, kad iškentėjot chuliganą, aplankyt močiutę - nebeesu blogas valgau daug! Senelį irgi, paprikolint kaip su draugu. Paskutinė diena, paskutinė daina, paskutinė aušra ir beribė darna, prieš akis tie trys mano patys pačiausi, akys liejas artėja akimirka karčiausia, buitis vis ryškiau, kurgi buvom anksčiau, ar todėl taip brangu, kad turiu tarti čiau? Laužas, pauzė, žvilgsnis į žvaigždes, ačiū Jum už trumpas, bet puikias dienas! Kiek daug pakeistum, jei liktų tik viena diena, tiktai viena diena, užbaigt šią pasaką. Kiek daug pakeistum, jei liktų tik viena diena, tiktai viena diena, Man liko ši naktis, sukurt ką nors gražaus, many nyksta tamsa ir nieko panašaus. Prašau atleisk, nors stringa viskas gumulais, noriu paleist lai skrenda sakalais, prie jūros fakelais uždek - išpilk mane. Manęs neklausė kuom aš noriu būti ekrane, šitam miraže aš krentanti žvaigždė, mano tėvai dangus, meilė, viena raidė, viena diena suprast daugiau, nei per gyvenimą viena diena, pasukt į kelia lemiamą, viena diena palikti po savęs kažką, po Jūsų, kad ir tvanas, bet po manęs šviesa! Kiek daug pakeistum, jei liktų tik viena diena, tiktai viena diena, užbaigt šią pasaką. Kiek daug pakeistum, jei liktų tik viena diena, tiktai viena diena.
