Psichologė pabrėžia, kad kopriklausomas žmogus yra visiškai susitelkęs į kitą asmenį ir taip paneigia patį save: „Tokio žmogaus mintys visuomet yra užimtos kitu: kaip padaryti jo gyvenimą kokybiškesnį, geresnį, saugesnį. Natūralu, kad nelieka vietos sau. Visi asmeniniai jausmai yra paneigiami. Nuolat bandoma suprasti kito jausmus, kaip jis jaučiasi, ir tada savo elgesį derinti.
Tokiems žmonėms būdingas gyvenimas be ribų: kitas žmogus yra toks svarbus, kad, norėdami sukontroliuoti jo gyvenimą, jie gali daryti iš esmės bet ką. Jie gyvena du gyvenimus: iš šiųdviejų gyvenimų kito žmogaus gyvenimas tampa prioritetu. Iš to kyla ir kitas svarbus kopriklausomybės požymis: begalinis noras sukontroliuoti kitą žmogų. Asmeniniai poreikiai yra nuvertinami, sumenkinami, jie tampa nesvarbūs. Gyvendamas kito žmogaus gyvenimą, asmuo visas savo pastangas, visą savo energiją nukreipia į dalykus, kurių jis pakeisti negali“, - apie kopriklausomybės specifiką pasakoja J. Kymantienė.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Gediminas Šulcas.
Daugiau: www.bernardinai.lt/gyventi-ki....
2 авг 2020
