Kauno Vytauto Didžiojo Muziejaus Statinių Kompleksas
Minint vadinamuosius Vytauto Didžiojo metus, 1930 m. lapkritį, buvo padėtas kertinis akmuo vienam svarbiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje visuomeninių kompleksų: Vytauto Didžiojo karo ir kultūros muziejų pastatas. Taigi, statinyje buvo apjungtos dviejų pobūdžių ekspozicijos: vienoje statinio pusėje įkurdinta šalies tautinį naratyvą atspindėjusi karinė, o iš kitos - meninė, sudaryta iš M. K. Čiurlionio paveikslų kolekcijos, liaudies meno pavyzdžių bei kitų dailės eksponatų.
Plačiau: architekturali...
Pieno Centro Centrinės Pieninės Pastatų Kompleksas
Pramoninis architektūros paveldas Lietuvoje ilgą laiką buvo ignoruojamas. Ne išimtis buvo net ir iškiliausi šios funkcijos tarpukario pastatai, dažniausiai atspindėję pagrindinę tuometės Lietuvos - žemės ūkio šalies - pramonės kryptį - maisto gamybą. „Pienocentras“, vienijęs šalies pieno kooperatyvus, buvo viena didžiausių šalies įmonių ir savo veiklą vis plėtė: šalia pieno, netrukus buvo imtasi ir kiaušinių, o vėliau ir vaisių perdirbimo, prekybos ir gamybos modernizacijos. Po Lietuvą nusidriekė ir firminių krautuvių bei užkandinių tinklas.
Plačiau: architekturali...
Namas S. Daukanto G. 25
Nors moderno (secesijos) stilistikos mada architektūroje gyvavo pakankamai neilgai, tačiau Vilniuje ji spėjo palikti savo žymę. Visai kita situacija tuomet tvirtovės miestu buvusiame Kaune - čia buvo pastatyta vos keletas statinių, kuriuos galima priskirti kaip turinčius XX amžiaus pradžios dvasią atspindėjusios stilistikos bruožų. Ryškiausias jų - Grigorijaus Michelsono namas, 1910 m. pastatytas dabartinių S. Daukanto g. ir Vienybės aikštės kampe.
Plačiau: architekturali...
Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilika
Dar trečiojo dešimtmečio pradžioje, praėjus keletui metų nuo vasario 16-osios nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo, kilo mintis statyti šventovę, kuri simbolizuotų tautos prisikėlimą. Tiesa, tik 1926 m. ši idėja pradėjo įgauti pavidalą: būtent tada įkurtas pastato statybos komitetas, o miesto savivaldybė padovanojo sklypą Žaliakalnyje. Nebuvo išvengta kontraversijų: statinys buvo kritikuojamas dėl valstybingumo ir religijos sugretinimo, buvo siūloma kaip paminklą statyti labiau pasaulietiškesnį pastatą ar net statyti šventovę tuomet priespaudos simboliu laikyto Kauno Įgulos Soboro vietoje.
Plačiau: architekturali...
Kauno Centrinis Paštas
1930-1932 metais statyto Kauno centrinio pašto rūmai žymi svarbią slinktį Lietuvos architektūros istorijoje. 1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo daug diskutuojama apie lietuviškosios miestų architektūros išraišką. „Tautinio stiliaus“ koncepcija skatino negausią architektų bendruomenę ieškoti „lietuviškos“ miestų architektūros išraiškos pasitelkiant tiek lietuviškas etnines dekoro formas, tiek ir romantizuotas vilnietiško baroko citatas.
Plačiau: architekturali...
Ginklavimo Valdybos Tyrimų Laboratorijos Pastatų Kompleksas
Tuometinės Laikinosios sostinės pakraštyje, Vydūno alėjos ašyje 1935 m. duris atvėrė vienas labiausiai išskirtinų ir moderniausių pastatų Baltijos šalyse - Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorija. Tokio pobūdžio įstaigos poreikis buvo didžiulis: krašto apsaugos reikmėms buvo būtina ne tik tobulinti savo ginkluotę, tačiau ir užtikrinti greitą ištyrimą potencialaus karo metu priešiškų jėgų panaudotų cheminių ginklų sudėtį.
Plačiau: architekturali...
26 авг 2024
