Pabandom dar kartą? Mes ne tokie kaip visi, Leisk, šitą kelią aš žinau, Šitas kelias mano. Prašyk manes drąsiai, Ko niekada neprašiai , Mes savo darbą pagaliau, Šiandien būsi mano. Į laimę, į meilę, Vėjo greičiu, be atšvaitų, Ir mūsų jau nepavys šianakt. Į laimę, į meilę, Vėjo greičiu, be atšvaitų, Čia ir dabar mes kaip niekada jauni. Ir miegančio miesto, Bus per mažai, Mums taikosi į nugaras, Jau langų, jau tolimos šviesos. Per minų lauką drąsiai lėksime mes, Kris žvaigždės tiesiai į delnus, m-m-m Ar gi to maža? Į laimę, į meilę, Vėjo greičiu, be atšvaitų, Ir mūsų jau nepavys šianakt. Į laimę, į meilę, Vėjo greičiu, be atšvaitų, Čia ir dabar mes kaip niekada jauni. Prancūziškas tekstas... Ta-am tam tam Ta-am ta-ram Į laimę, į meilę, Vėjo greičiu, be atšvaitų, Ir mūsų jau nepavys šianakt. Į laimę, į meilę, Vėjo greičiu, be atšvaitų, Čia ir dabar mes kaip niekada jauni.
Netikėtumo jausmas, kai žodžius girdi pačius gražiausius, o vaizdas -- tikrai ne toks, kokio tikėjaisi. Lygiai taip pat jausčiausi, jeigu iš ekrano sklistų saldumo kupina meilė, bet žodžiai jos neatitiktų. Dvi skirtingos gražiausio pasaulyje jausmo pusės. Ir toji tamsioji čia parodyta tokia tikra, be jokio apsimetinėjimo, visiškai nuoga. Gali jos nenorėti, gali bandyti pabėgti, bet ar tai pavyks? Klausant Lemon Joy dainų, visada kyla noras ieškoti jose kažkokių paslėptų minčių, nors galbūt jų ten visiškai nėra. Taip ir šiame vaizdo klipe -- klausimų daug, todėl norisi žiūrėti dar ir dar kartą. Į tą kitokią meilės pusę, skambant jausmingajai "le bonheur, l'amour...plus que jamais jeune..."Man patiko! Netgi labai! Ačiū režisieriui Danieliui Buckui ir dainos autoriui Igoriui Kofui už netikėtumą!
Labai graži daina. Ačiū! Igori. Nepatikėsi, bet turėjau panašių dalykų gyvenime (žinai, ką turiu omeny), o dabar neatsidžiaugiu gyvenimu. Viskas praeina, stiprybės tau!
