Į Lietuvą atkeliavo ypatingas dailininko, kolekcininko Kazio Varnelio kūrinys, atspindintis jo bažnytinio meno laikotarpį - meistro projektuota beveik 70 cm aukščio monstrancija. Tai elegantiška ir prabangi, lakoniškais tautiniais motyvais išdailinta relikvija, liudijanti dar besiformavusį abstrakčiojo optinio meno meistro stilių.
Įprastai K. Varnelis atpažįstamas kaip oparto meistras, tačiau dar nėra plačiai žinomas kaip bažnytinio meno kūrėjas. Išskirtinis kūrinys perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui (LNM), jį saugos LNM K. Varnelio namai-muziejus.
Monstrancija sukurta 1957-aisiais, kai K. Varnelis, bendradarbiaudamas su kitais lietuvių menininkais ir statytojais, kūrė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolyno koplyčios interjerą Putname, Konektikuto valstijoje (JAV). Iki šiol mums ji buvo atpažįstama tik iš dailininko eskizų ir jo paties darytų nespalvotų fotografijų.
„Monstrancija yra labai moderni ir gana neįprasta, jeigu lygintume su Bažnyčiai įprastomis formomis. Joje matome tradicinį lietuvišką elementą, sulietą kartu su labai moderniu, urbanistiniu elementu“, - dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja K. Varnelio namų-muziejaus vadovė Daiva Vaišnienė.
„Kazio Varnelio sukurta monstrancija gana ilgai ir sudėtingai keliavo iki jo muziejaus Vilniuje. Ši monstrancija pradėta kurti 1955 metais Putnamo vienuolyno bažnyčiai, kurią visą dekoravo Kazys Varnelis. 2019-aisiais rengiant albumą, skirtą Varnelio kūrybai, monstrancija buvo užtikta Putnamo vienuolyne, ir monografijos autorė menotyrininkė Laura Petrauskaitė apie tai pranešė mūsų muziejui.
Bendradarbiavome su Putnamo vienuolyno seserimis - didžiulė padėka sesei Ignei Marijošiūtei, kuri išsaugojo ir perdavė Lietuvai šią monstranciją“, - sako D. Vaišnienė.
Pasak jos, K. Varnelis savo veiklą bažnytinio meno srityje pradėjo dar gyvendamas Lietuvoje, dar nesimokęs Kauno meno mokykloje drožė skulptūras - dabar dvi jo drožtos skulptūros stovi Telšiuose.
„Gyvendamas Kaune Varnelis dirbo bažnytinio meno muziejaus direktoriumi. Išvykęs į JAV, pabėgęs iš Lietuvos ir kartu su pabėgėlių banga atsidūręs Čikagoje, pas savo tetos šeimą, jis pirmiausia ieškojo darbo tose studijose, kurios būtų susijusios su tuo, ką jis gerai išmanė - bažnytiniu menu. Italo Rigalio studijoje jis pradėjo piešti bažnyčioms ornamentus, o po kelerių metų, gerai įgudęs, perpratęs bažnytinio meno verslo užkulisius ir organizavimą, atidarė savo studiją.
Taip prasidėjo Varnelio darbas pirmiausia su lietuviškomis parapinėmis bažnyčiomis JAV. Yra keli realizuoti jo projektai ir Amerikos katalikų bažnyčiose, taip pat protestantų bažnyčiose buvo rasta Varnelio kurtų vitražų.
Varnelis Putnamo vienuolyno koplyčiai gamino ne tik religinius reikmenis - jis sukūrė visos bažnyčios interjerą. Bendradarbiavo su kitais lietuviais - statybininkais, menininkais. Pati Putnamo vienuolyno koplyčia yra modernaus ir tautinio meno pavyzdys, vienintelis Kazio Varnelio sukurtas bažnytinis interjeras, kuris beveik nepakitęs išliko iki mūsų dienų“, - pasakoja K. Varnelio namų-muziejaus vadovė.
D. Vaišnienės teigimu, K. Varnelis monstranciją ir jos projektą kūrė ne vieną kartą. Pirmasis projektas buvo pateiktas 1955-aisiais, tuo metu, kai buvo beveik baigtas Putnamo vienuolyno koplyčios interjeras. Tačiau seserims nelabai patiko pirmasis projektas, ir K. Varnelis 1956 m. pateikė antrąjį variantą.
„1957-aisiais pagaminama monstrancija, kurią dabar saugosime Varnelio muziejuje.
Dailininkas laiške sesei Aloyzai pabrėžė, kad ši monstrancija turi labai daug lietuviškų bruožų, ir tą galima matyti iš aplink lunetę esančių ornamentų - tai liaudiški širdelių motyvai, besikartojantis verpstės motyvas, geometrinės formos, būdingos Varnelio optinei kūrybai.
Ši monstrancija yra labai moderni ir gana neįprasta, jeigu lygintume su Bažnyčiai įprastomis formomis. Joje matome tradicinį lietuvišką elementą, sulietą kartu su labai moderniu, urbanistiniu elementu.
Daugiausia problemų sukėlė monstrancijos kotas - Varnelis ją sukūrė labai modernią, gana aštrią, tarsi dangoraižį, kuris primena tuo metu aktualią JAV architektūrą. Pats dailininkas pabrėžė, kad monstrancija nėra dažnai naudojamas daiktas ir ji neturi būti patogi. Kadangi ir buvo naudojama nedažnai, išsaugota kaip meno kūrinys.
Varnelis sulaukė nemažai pretenzijų, kad monstranciją nepatogu laikyti, ypač iš kunigo, jis skundėsi, kad laikant jam skauda rankas. Tai buvo vienas iš argumentų, kodėl Varnelis savo draugams laiškuose rašė, kad jam sunku suderinti savo meninį, estetinį principą su užsakovų poreikiais“, - pasakoja muziejaus vadovė.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Dovilė Lapinskaitė.
Daugiau: www.bernardina....
15 окт 2024
