Du talentingi žmonės, kurių dėka gimė nuostabi daina, tai širdies daina, kuri suvirpina siela ir stipriai, stipriai apkabina... ♥ belieka tik padėkoti šiems talentams, ačiū už kūrybą, kuria dalinates su mumis!
Inga pati graziausia moteris visoi visatoi, ir jei yra kazkas daugiau , grazesne ir ten , Lietuvai pasiseke kad ji gyvena pas mus Lietuvoi ir aciu uz kuryba ir viska ka atneset i sita tamsu pasauli
Kaip tik per visą savo kančią priėjau - man reikia atiduoti ką turiu, ką slepiu, atiduoti be jokių grąžos lūkesčių. Gal tada jau kančia baigsis. Ir išmeta man šitą dainą. Kaip patvirtinimas :)
Mes iš tiesų labai labai skirtingi, Nežiūri tyčia akys į tą pačią pusę. Mes negeri, nemeilūs ir neišmintingi, Pripratę tiktai imt, o nedalint per pusę. Mes iš tiesų labai labai skirtingi, Nosr tu kaip oras man, kaip ilgesiui mėnulis. Ir trūksta tiek nedaug, kad būtumėm laimingi, Truputį artumos ir nuodėmės truputį. Mylėt nelengva, Atiduoti, negalvot apie save. Kai kraujas verda Aš girdžiu tik savo aidą tavyje. Kaip aš ilgiuos jausmų netobulumo, Ilgiuos ir tavo priekaištų truputį. Nepadoraus ir netikėto atvirumo Ir ligi ryto šaukiant būti ar nebūti. Ir kas teisus, jau nebesusigaudai, Jau nejauni, bet visdar kaprizingi, Ir, ačiū Dievui, laikas cbėga mūsų naudai, Gal vis dėlto mes ne tokie skirtingi? Mylėt nelengva, Atiduoti, negalvot apie save. Kai kraujas verda Aš girdžiu tik savo aidą tavyje. Nebesislėpk, juk nieko neprarasi, Tu man svarbiau už nuoskaudų žaidimą. Bet jei manęs dar kartą nesuprasi, Mylėk kaip neišvengiamą likimą, Mylėk kaip neišvengiamą likimą. Mylėt nelengva, Atiduoti, negalvot apie save. Kai kraujas verda Aš girdžiu tik savo aidą tavyje.
gi pataisyti gali komentarą :) kelios klaidos: Nosr tu kaip oras man, kaip ilgesiui mėnulis./Nors tu kaip oras man, kaip ilgesiui minutė. Ir ligi ryto šaukiant būti ar nebūti./ Kai ligi ryto šaukiam būti ar nebūti. "vis dar" atskirai rašos, bei dar kelios nereikalingos raidės keliose vietose yra paliktos :) Ačiū už žodžius !!! ;)
Šiek tiek pataisiau, dabar- geriau :) Mes iš tiesų labai, labai skirtingi, Nežiūri tyčia akys į tą pačią pusę. Mes negeri, nemeilūs ir neišmintingi, Pripratę tiktai imt, o nedalint per pusę. Mes iš tiesų labai labai skirtingi, Nors tu kaip oras man, kaip ilgesiui minutė. Ir trūksta tiek nedaug, kad būtume laimingi, Truputį artumos ir nuodėmės truputį. Mylėt- nelengva, Atiduot ir negalvot apie save. Kai kraujas verda, Aš girdžiu tik savo aidą tavyje. Kaip aš ilgiuos jausmų netobulumo, Ilgiuos ir tavo priekaištų truputį. Nepadoraus ir netikėto atvirumo, Ir ligi ryto šaukiam- būti, ar nebūti? Ir kas teisus, jau nebesusigaudai, Jau nejauni, bet vis dar kaprizingi Ir ačiū Dievui, laikas bėga mūsų naudai, Gal vis dėlto mes ne tokie skirtingi? Mylėt- nelengva, Atiduot ir negalvot apie save. Kai kraujas verda, Aš girdžiu tik savo aidą tavyje. Nebesislėpk, juk nieko neprarasi, Tu man svarbiau už nuoskaudų žaidimą. Bet jei manęs dar kartą nesuprasi, Mylėk kaip neišvengiamą likimą, Mylėk kaip neišvengiamą likimą! Mylėt- nelengva, Atiduot ir negalvot apie save. Kai kraujas verda, Aš girdžiu tik savo aidą tavyje.
