Aš vis mąstau, vis galvoju, ar pragare aš ar rojuj Tarp savo miesto klajoju, kodėl jaučiuosi pavojuj Tarp aukso dulkių uždusiu, kada aš atsibusiu Nebematyt visų pusių ir neskaičiuoti minučių Man paprasčiau būt kas esu, ant natų, kurias girdžiu Sakyti kaip yra, kaip galvoju, kaip tikiu Nebijau būti kvailys, tikėti, kad pavyks Jeigu netiki-nelysk, tu tu nelysk Trūkumas vienas, nenori girdėti, bet nieko nereikia sakyt Jei tu jauti mane, laikas po laiko, pradėsi galiausiai ir viską matyt Mes ne iš tų, kur pralaimi, dar nenugalėti, iš tų, kur ras kelią išlįst Aš jau gal tūkstantį kartų bandžiau, bet mažiausiai dar tūkstantį liko bandyt Nieko nesakyk tu man, aš jaučiu, kas kam, ir žinau, kas man yra gerai Viskas, kaip galvoji tu, taip yra čia iš tikrų, jų problemų papračiausiai nematai Nieko nežadėsiu tau, pažadėsiu sau, jei reikės, atvažiuosiu atbulai Viskas, kaip galvoji tu, taip yra čia iš tikrų, jų problemų paprasčiausiai nematai Jeigu neišeis geruoju, pasiimsiu tai, ko noriu Aš žinau dėl ko pradėjau, žinau už ką čia stoviu Ne, neabejoju, kitur nesiligiuoju Kalbu tik nuo savęs ir kam neaišku pakartoju guscia viską keičia (uh) Ji turi, ko reikia Mano planas veikia (uh) Man jėgų suteikia Ir tu gerai žinai, atsisakyti nesunku, palikti viską, ką turiu, leistis plačiu nauju keliu Aš nepakeisiu, kuo tikiu, jei aš už jūrų devynių, ar tu vistiek būsi kartu? Dar pa-palauk, anksti pasitrauk, manim pasikliauk, nes aš jūrom plauksiu Degam dar kart, bet gestam iškart, žodžius vėl ištart, galiu Man paprasčiau būt kas esu, ant natų, kurias girdžiu Sakyti kaip yra, kaip galvoju, kaip tikiu Nebijau būti kvailys, tikėti, kad pavyks Jeigu netiki-nelysk, tu tu nelysk
Kaip džiaugiuosi, kad YT algoritmas užvedė šitos dainos paklausyt. Žiauriai gerai susiklausė. Nu ir žinoma užprenumeravęs lauksiu daugiau ausis glostančio turinio 🫠🫠🫠
