Šio maršruto veikėjai: Šiaulių rajono viešosios bibliotekos darbuotojas Almantas Šlivinskas, Šiaulių istorikai Giedrius Gaidamavičius, Antanas Jankūnas, VDU doc. Kastytis Antanaitis, architektas Algimantas Černiauskas ir iš Kauno atvykusi architektūros istorikė Jolita Kančienė.
Tęsime kelionę Šiaulių modernizmo keliais. Tarpukariu Šiauliai buvo aukštos kultūros miestas -čia net buvo suvaidintas ir vienas pirmųjų lietuviškų spektaklių „Amerika pirtyje“.
Kartu su ekspertais aplankysime Centrinį miesto paštą. Jo architektas - Klaudijus Dušauskas-Duž, statęs pašto pastatus visoje Lietuvoje. Mažai kam žinoma, kad šie rūmai buvo didžiausias pastatas Šiauliuose ir puošė visą miestą. Tarpukario spaudoje buvo rašoma, kad Šiaulių pašto rūmų statyba kainavo įspūdingą sumą - daugiau nei 7 tūkst. litų.Tarpukario visuomenę žavėjęs pastatas kol kas neįtrauktas į jokius kultūros paveldo objektų registrus, o prieš keletą metų buvo nesėkmingai pardavinėjamas aukcione.
Įdomu tai, kad viena svarbiausių asmenybių, susijusių su Šiaulių miesto istorija, yra laikomas LDK iždininkas, Gardino ir Šiaulių ekonomijų valdytojas Antanas Tyzenhauzas. Tiesa, pasak istorikų, šiauliečiai jam nė už ką nesijautė dėkingi. Kodėl?
Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliai tapo pagrindiniu vokiečių kariuomenės fronto tiekimo centru. „Bolševikai per gerą savaitę suorganizavo tokį karinį dalinį, kad jis greitai užpuolė vokiečius“, - sako K.Antanaitis. Šiaulius bolševikai paėmė 1918 m. sausio pabaigoje, pasak istoriko - Šiauliai nuo seno išsiskyrė kairuoliškom pažiūrom.
Kitas objektas - Tautininkų sąjungos namai, menantys A. Smetonos autoritarinio valdymo Lietuvoje metus. Šis pastatas garsėjo daugiafunkciškumu - jame taip pat buvo ir leidinio „Mūsų kraštas“ redakcija, „Vilties“ spaustuvė, „Centralinis knygynas“, vėliau pervadintas į centrinę miesto biblioteką. Ši pastate veikia iki šiol.
Laidos komanda keliaus ir į Vilniaus gatvę, šiandien vadinamą tiesiog pėsčiųjų bulvaru. Čia stovi Šiaulių apskrities savivaldybės rūmai, o šalia šio pastato - Sukilėlių kalnelis, menantis 1863-ųjų sukilimą. „Šitą kalnelį žmonės vadino ponų kalneliu, nes jis priklausė Zubovams. Čia buvo jo žemės ir taip atsitiko, kad čia buvo pastatytos kartuvės ir pakarti sukilėliai. Čia jie kabojo kelias paras“, - apie kalnelio atsiradimą pasakoja istorikas Antanas Jankūnas. Šiandien ant Sukilėlių kalvos stovi paminklas, kurį neatlygintinai suprojektavo Karolis Reisonas.
Aplankysime ir buvusius farmacininkų Feinbergų namus. Pastatas neseniai restauruotas, dabar čia įsikūrė Fotografijos muziejus.
Laida STOP JUOSTA - sekmadieniais, 11:00 per LRT PLIUS!
Bendraukime socialiniuose tinkluose:
Facebook: / stopjuosta
Instagram: / stop_juosta
21 ноя 2020
