Vos pusantros valandos kelio automobiliu nuo Kauno ar nuo Vilniaus iki tarpukariu trečiojo Lietuvos miesto. Pasak tuometės spaudos, gatvės apšviestos labiau nei Laivės alėjoje Kaune. Žymiausias panevėžietis skulptorius Juozas Zikaras gavo užsakymą lietuviškam litui sukurti - eskize jis pavaizdavo paršelį. Kodėl?
Keliaujame į buvusį Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatą, kurio interjeras išlikęs autentiškas. Šių rūmų rangos sutartyje buvo nurodyta, kad darbo kokybės atžvilgiu statinys neturi būti blogesnis už kauniečiams pastatytus Lietuvos banko rūmus. Pagrindinėje operacijų salėje - įspūdingų J. Zikaro 12 „Atlantų“ laikančių kupolą. Šis pastatas buvo ilgai pardavinėtas aukcione ir neseniai parduotas.
„Nėra supratimo, kad tai yra prestižas, o paveldimų objektų restauravimas yra istorijos išsaugojimas“, - sako architektūros istorikė J. Kančienė.
Kitas tarpukarinis pastatas - Ligonių kasa. Pasak tuometės spaudos „Rūmais visi gėrisi, bet dėl langų siaurumo tai peikia, rūmai panašūs į elevatorių ar parako sandėlį“. Šiandien pastato funkcija išlikusi, o šeimininkai vertina ir saugo autentiką.
Tarpukariu buvo priimtas švietimo įstatymas, nustatęs visiems vaikams nuo 7 iki 11 metų privalomą pradinį išsilavinimą. Mažai kam žinoma, kad tėvams, neleidžiantiems savo vaiko į mokyklą, tekdavo sumokėti baudą. Laidos komanda keliaus į Panevėžio pradžios mokyklą Nr. 3. Arklių turgaus vietoje iškilusi mokykla tarpukariu buvo vadinama moderniausia visame mieste. Dušai, valgykloje nemokama arbata bei atrastos autentiškos spintos.
„Spaudoje buvo įprasta rašyti, kad viskas yra geriausia, moderniausia...netgi visoje Europoje“, - vaikštinėdama po pastatą šypteli architektūros istorikė J. Kančienė.
Laida STOP JUOSTA - sekmadieniais, 11:00 per LRT PLIUS!
Bendraukime socialiniuose tinkluose:
Facebook: / stopjuosta
Instagram: / stop_juosta
22 авг 2024
