Vilniaus pilys buvo svarbiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis, dvasinis, ūkinis, karinis, diplomatinis, administracinis bei kultūrinis centras. Okupacinei valdžiai XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje nugriovus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, istorinė rezidencija atgijo XIX-XX a. dailininkų, fotografų, architektų ir kitų autorių kūryboje bei tyrimuose. 2023 m. Valdovų rūmų muziejaus surengtoje parodoje „Tarp būties ir atminties. Senieji Vilniaus pilių vaizdai“ lankytojams pristatyta muziejininkų kruopščiai surinkta Vilniaus pilių ir vieno jų svarbiausių akcentų - Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų - istorinė ikonografija: Vilniaus miesto panoraminiai vaizdai, planai, žemėlapiai, akvarelės, grafikos darbai, fotografijos, atvirukai.
Skaitytojams pristatomame parodos „Tarp būties ir atminties. Senieji Vilniaus pilių vaizdai“ kataloge publikuojami parodos rengėjų įvadiniai straipsniai bei mokslo tyrimai, apžvelgiantys Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ir kitų Vilniaus pilių statinių vaizdavimą ikonografiniuose šaltiniuose nuo XIV a. pabaigos iki XX a. pabaigos. Kataloginę leidinio dalį sudaro penkios dalys, skirstomos pagal chronologinį ir teminį principus: I. „Topografija. Vilniaus pilys planuose ir panoramose“, II. „Būtis. Vilniaus pilys senojoje ikonografijoje“, III. „Gyvastis. Vilniaus pilys romantikų vizijose“, IV. „(Iš)trynimas. Istorinio kraštovaizdžio naikinimas“, V. „Su(si)grąžinimas. Atkūrimo idėjos ir planai“. Leidinyje pristatomi parodoje eksponuoti beveik 200 eksponatų.
Katalogo sutiktuvėse dalyvauja leidinio sudarytojai ir tekstų autoriai dr. Vydas Dolinskas, akad. dr. (hp) Rūta Janonienė, Rita Lelekauskaitė-Karlienė, Gabija Tubelevičiūtė bei knygos recenzentės dr. Lina Balaišytė ir doc. dr. Rasa Butvilaitė.
Renginį moderuoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.
27 сен 2024
