Atsakymas bus labai ilgas. Šią vasarą laikiau istorijos VBE tai esu šviežiai iš mokyklos išėjęs ir žinau ką ir kaip moko. Savo komentarą pasistengsiu sustrukturuoti: 1. mokyklos problemos; 2. istoriografinės problemos; 3. atsakymas į jūsų mokyklinės istorijos apibendrinimą. 1. Mokyklos turi kelias problemas, todėl jas privalau skaidyti: a) Laiko trūkumas. Ši problema yra labai reali ir galioja visiems dalykams. Tiesiog mokyniai nespėja, ypač 10 klasėje, aprėpti viso kurso. Dalykų yra daug, todėl kiekvienam dalykui (gal galima išskirti lietuvių ir matematika) trūksta pamokų, jų tiesiog per mažai. Tai tiesiog žemina mokymo lygį, nes turi visus dalykus ganėtinai primityviai dėstyti, nes jei sunkiau imsi tai gali ir nmespėti viso kurso išeiti. b) Programos dydis. Dalis šios problemos bus aptarta istoriografinėje dalyje. Primiausia, tai sunku sukišti tiek informacijos į tris savaitines pamokas. Antra fandumentaliai skiriasi istoriniai naratyvai bei, mūsų regiono specifikos, nelabai sutampa vakarų Europos raida su rytų Europos raida. 2. Čia labiau toks akademinis požiūris, bet manau jis yra reikalingas. Taip kaip mes žiūrime į visuotinę istoriją ir Lietuvos istorija fundamentaliai skiriasi. Kaip mane mokė mokykloje, į visuotinę istorija iki pirmojo pasaulinio karo yra žiūrima iš socioekonominės raidos perspektyvos. Vėliau yra žiūrima labiau iš postrevizionistinės perspektyvos. Tuo tarpu, į Lietuvos istoriją yra žiūrima per valstybingumo raidą. Tai jei kalbėsime apie Lietuvos istoriją nuo WWI tai konstektualizuoti yra lengva, nes požiūriai į istoriją daugiau mažiau sutampa. Visdėlto yra problemų su konstektualizacija iki WWI. Puikiausias pavyzdys yra, kai vakarų Europoje pradėjo keisti visuomenės sąranga ir pradėjo vystitis kapitalizmas. Kapitalizmo atsiradimas ir raida yra nagrinėjami kaip atskira tema mokyklinėje istorijoje. Bet čia iškyla problema, kad šis kontekstas nei biškio nepadeda suprasti ATR vykusiu socialinių procesų. Kai vakarų Europoje iro feodalizmas ir įsigalėjo kapitalizmas, pas mus feodalizmas kaip tik stiprėjo (ir mūsų feodalizmas buvo su sava specifika, kuri iš esmės trugdė vystitis kapitalistiniams santykiams). Kitas dalykas, tai net necionalistai jau taip nekalba, kaip jūs kalbėjote pirmoje video dalyje. Didžiausia nacionalistinės istorijos kritika (ji labai teisinga), kad Lietuvos istorija baigiasi su Vytautu ir vėl prasideda 1918 m. Tai iš esmės - iškome etninių lietuvių europoje. Dabar yra kalbama, čia kalbu apie nacionalistus, tai ar buvo užtikrinami Lietuvos strateginia interasai (žmonių kalba: ar gynė Lietuvos valstybingumą). Todėl net ir ATR vertinimas, nors gal ir ne teigiamas, yra neautralus. Maždaug - su rusai visiškai valstybės nėra, bet su lenkas bent dalinis valstybingumas, todėl su lenkais geriau, bet ne visai gerai. Galėčiau čia nonstop varyti, bet manau tiek užteks. 3. Klausiausi, krinžinau, galva su laikuy pradėjo skaudėti. Nu bet blemba, nėra taip jau tragiškai. Nenoriu labai plėstis, bet kalbėti apie Lietuvos vidaus politiką ir socioekonominę sąrangą iki 15 amžiaus vidurio yra labai sunku, nes tiesiog šaltinių mažai, kai kurie periodai iš vis tokių neturi pvz. 1282-1291 m. yra nulis žinių apie Lietuvą apskritai, juodoji skylė. Biški perdedu, bet mes net negalim įvardinti kas tada buvo lirtuvių valdovas (yra vienas mistinis Daumantas). Galim tik pasakyti, kur varėm pasiplėšti. Gal mano mokytojai per geri, bet nebuvo nei Smetonos, nei Vytauto šlovinimo ir nebuvo kažkokių didesnių skylių Lietuvos istorijoje. Gal tai kaip jūs pasakojote ir buvo tiesa po nepriklausomybės, bet dabar jau nėra taip tragiška ir taip viskas į nacionalizmą oriantuota. Bet jo problemų yra ir daug. Kaip aš su draugu juokaudavau: mokyklinė Lietuvos istorija yra Lietuvai palankių naratyvų iškalimas. Baigiamiji žodžia, tai revizionizmas, net ir viešai, vyksta. Projektai kaip „Būtovės slėpiniai" ir „Nacionalinė ekspedicija" siekė parodyti, kad Lietuva nėra kažkia salelė vandenyde, o kad esam Europos dalis, kaip Europa mus įtakojo ir kaip mes joje atsispindim. Gal kiek negatyviai išėjo, manau kad su video yra daug problemų. Bet esu dėkingas, kad bent kažkas, kas nėra istorikas, kelias viešai, nors ir kreivai šleivai, šiuos klausimus.
Deja pasaulyje nėra tautos kuri nesilaikytų ant mitų. Dekonstravus mitus, susiduriama su nauja problema: prarandama "bočių žemės" sąvoka, kuri pakeičiama "teritorijos". O teritoriją, kaip čia pasakius... galima parduoti, išduoti, mainyti kaip buterbrodą.
Galima truputį būt ir tolerantiškesniam kitai nuomonei :) bet su maniške iš principo sutampa dėl Smetonos. Patarčiau panagrinėt tema kiek prie Smetonos buvo generolų ir kitų aukšto rango karininkų (vedu galus į dabartinę Lietuvą) ir kiek iš jų dalyvavo pasipriešinime. Primenant kokį laipsnį turėjo prie Smetonos turėjo Vytautas Žemaitis.
Su daug kuo sutinku, bet istorijos filosofijoje yra žinoma, kad priežastingumas ir jo nustatymas yra gan rimta problema ir kogero negai būti pagrindas istorijos mokymui. Istorija nėra mokslas "science" prasme, nes nėra eksperimentinio metodo, kuris skirtas priežastinių ryšių ir jų įtakos koeficientų nustatymui. Istorijoje "priežastys" turi labiau "motyvacijos daryti X" kažką jei kalbame apie istorinių lyderių veiksmus ar "faktoriai, įtakoję X" nei priežastys "hard" science prasme. Tai nereiškia, jog istorija yra nesvarbi - ką praodė ruzzonacių invazija - istorija rodo tam tikras tendencijas. Mes galime rinkti istorinius faktus, įžvelgti atsikratorijimus ir daryti apibendrinimus.
Tamstos video sukele daug minčių. O ką daryti dabar kad istorijos ratas nepasikartotų? Ir nepasikartotų blogiausiu būdu? O mūsau tauta turi teise egzistuti tik tiek kiek ji pati ta teise uztikrins.
tema įdomi. Ar tikrai Lietuvos istorija tikrai daaugo iki normalaus lygio? Greičiausia tai pakolkas dėstoma daug naratyvų nes paprasčiause per mažai dokumentiniu ,archeologiniu tyrimų.
Toki ideologizuoti destymai istorijos labai pavojingi. Nes tada istorijos mokslas netenka pridetines vertes ir vertes kaip mokslas. Kita vertus atsiranda požiuris kad Lietuvos istorija reik užkišti už suolo (nes mes labai PROVINCIALEI atrodome pasaulyje). Manau atsiradus poreikiui iš visuomenės tos pat valdžios istorija taps mokslu. Galesime per tv pažiūrėti apie pilekalnių ir pilkapių kasinėjimus ir rezultatų apžvalgą. Kokia buvo pasiskirčiusios politinės jiegos tam tikrais laikotarpeis.
Yra daug problemų , kalbant apie Lietuvos istoriją - pirma, kad daugeliu atvejų mes galime remtis tik priešų rašyta istoriografija. Sunku yra kažką mokyti, kai net didžiausi istoriniai įvykiai yra aprašyti ne mūsų pačių, o priešų, kurie daug ką nutyli arba sumenkina. Antra Šapokos istorijos versija pritaikyta to meto laikmečiui. Kitaip sakant istorikai patingėjo kitu kampu pasižiūrėti į mūsų istorija ir pasirinko paprastą copy paste principa po nepriklausomybės atkūrimo paiimdami Šapokos istoriją, kaip pagrindą. Trečia - istorija nėra labai lengvas dalykas, nes pagrindinis istorijos principas yra: nėra vienos tiesos, nėra ir dviejų - tai visuma įvairių idėjų ir interpretavimų. Kitaip sakant istorija yra nuolatos kintanti, kaip ir visas mokslas, vos atsiranda naujų pirminių šaltinių - tas pats istorinis įvykis nušvinta kitomis spalvomis, kartais gali net kardinaliai pasikeisti buvęs logiškas priežastingumo ryšys. Esmė, kaip mes esame linkę priimti naujus faktus ir kiek atviri būti savikritiškais mums nepalankiais istoriniais klausimais - štai kas ir yra pagrindinė Lietuvos istorijos problema.
Kaip jam nesiseka sekti istorija.Aktorius is sudegusio teatro.As tau jau rasiau.Kalbek normaliai.Mano vaikai net juokiasi is taves ir besvarbu,kad esi lazelis.
Месяц назад
Bet kažkaip vis grįžti žiūrėti mano turinio. Vadinasi, kažką darau teisingai, nepaisant, kad triggerinu Tave. Tai gero žiūrėjimo ir linkėjimai vaikučiams pabiručiams! Cheers!
Ar žinai kokių nors knygų, puslapių ar kitų šaltinių, kuriuose būtų kritikuojama būtent Lietuvos mokyklinė istorija ir kritikuojamas ne tik Smetona, bet ir Vytautas bei kiti galimi veikėjai, kurie yra labai numuilinami?
Istorija reikia domėtis mokantis iš istorijos aŕhivu Lietuvos ir usienio ten daug įdomios medžiagos ir informacijos bei metraščiuose yra istojos faktai. Ir po Mindaugo valdė Karaliai Butigeidis Butvýdas Vytianis Bujwid Buivydas.
Na mūsų didževyrei ir dižemoterys jau apsipirko gyvenamu plotu toliau nuo galimo fronto (šių laikų). Aš suprantu kad nieko blogo tureti nekilnojamo turto(taciau žinat kas buvo prieš antra pasaulinį,arba kas vyko rusų tvano metu ...)
Like 👍. Subscribe. Įdomu, ganėtinai drąsu ir netgi galbūt originalu, tačiau, mano supratimu, yra niuansų: klausiau ir ne kartą norėjosi pagrįstai paprieštarauti ir įsivelti į diskusiją, todėl būtų dar įdomiau, jei pasikviestum svečią su kitokiu (gal tradiciniu) matymu ir “susikirstum eteryje” - manau, gimtų kažkas įdomaus.
P.S. Nereikia žiūrėti kaip moko rusai ar vokiečiai - istorijos mokslas, ypatingai naujesnių laikų yra perdėm politizuotas ir tendenciškas (pvz. JAV moksleiviai mokomi, kad II pasaulinį laimėjo JAV). Gal labiau rekėtų kalbėti apie objeltyvumą. Taip, kai kuriuos istorinius faktus nemalonu ir nesinori konstatuoti, net MOKSLE neturėtų buti vietos emocijoms ir asmeninėms nacionalinėms/politinėms nuostatoms.
As pamenu, kad mane labiausiai stebino, kodel atskirai mokomes pasaulio istorijos ir Lietuvos. Nes budavo sunku susieti ivykius. P.S. 49 uz istorijos egza, o neparasiau nei vienos datos:D
Tas jausmas, kad istorija ir nacionalizmas virsta nauja religija, nes vietoj to, kad mokyti kažko naudingo, naudojama kaip priemonė valdyt žmonėms, neturintiems kritinio mąstymo.
Devyni amatai dešimtas badas .Ne visi turi gerą galvą 😅, ne visiems įdomu . Žmogus gilinasi kai jam patinka , gal galite pasiūlyti sudaryti įdomesnį , aiškiau nušviečiantį įvykius istorijos vadovėlį . Sutirštinot, bet įdomu
Parase mums rusai istorija ,pirmieji zodziaj man isiminti mokykloje 😁 kokia turime -tokia mokome sake mokytoja😁 as manai kad kgb cia istorija parasyta ir tiek ....
