Dr. Vytautas Rinkevičius, associate professor at Vilnius University, talks about how linguists reconstruct the Baltic ancestor language once spoken by the forebears of the Lithuanians, Latvians and other Baltic tribes.
"Latvių, prūsų, ar kitas išnykusias kalbas". :) Bet šiaip geras video - tik reiktų gal pakoreguoti, kad visąlaik būtų kalbama į kamerą, o ne kartais į kamerą, o kartais - į šoną.
Kita įdomi detalė ta, kad 'miškas' baltiškai yra 'medžiai', na ten kažkaip. Bet anglų kalboje dažniau vartojamas žodis (ypač amerikiečių) miškui vadinti taip pat yra 'woods', bet ne 'forest'. Tik dabar pastebėjau, ir neįsivaizduoju, kodėl taip yra.
Turiu klausimą, gal kas atsakys. Pastaruoju metu labai daug dėmesio skiriu Ukrainos ir Maskvijos reikalams. Pastebėjau, kad daug žmonių turi pavardes tokias kaip Литовченко (Gorbačiovo senelė), Литвиненко, Литвинов, t.y. su šaknimis Літ-, Лит, Литв- ar panašiai. Kai išgirsti vieną kitą tokią pavardę, nesureikšmini. Bet pastebėjau, kad tokių yra tikrai daug. Tuo tarpu lietuviškų pavardžių su šaknimi Liet- palyginus nedaug. Gal žinoma, kodėl taip yra?
Lietuvių ir latvių kalbos yra dvi vienintelės baltų kalbos pasaulyje . Mes esame unikalūs . Latvių kalbos kursas turi būti privaloams dalykas lietuviškose , o lietuvių kalbos kursas turi būti privalomas latviškose mokyklose . O laida įdomi .
What about articles, could proto Baltic have used noun articles to show cases instead of word endings? Just like in German, since verb placement in the end is somewhat similar (auxiliary). Paldies!
Pagal VLKK: "Šis žodis yra skolinys. Į lietuvių kalbą greičiausiai atėjo per lenkų: wek„specialios formos stiklainis, sandariai uždengiamas stikliniu dangteliu su guminiu tarpikliu, skirtas vaisių, daržovių, mėsos konservams laikyti“ ir wekować „konservuoti maisto produktus tam tikruose stiklainiuose; kaitinti vandens katile į tam tikrus stiklainius sudėtus maisto produktus“, bet kilęs yra nuo vokiečio pavardės - Johanas Karlas Vekas (Weck) 1900 m. Vokietijoje įkūrė stiklo fabriką."
Sveiki, Niuansas dėl pavadinimo - vietoje "How did Proto-Baltic sound like?" manau būtų teisingiau sakyti "What did did Proto-Baltic sound like?" Kai naudojamas "how", tada "like" nereikia. Tuo tarpu "what" dažniausiai eina kartu su "like"
Would never notice that angis and Armenian օձ [odz] are cognates. Not as obvious as lit. liežuvis, širdis, labas/-ai, akys, durys, šuo, etc and arm. լեզու [lezu], սիրտ [sirt], լավ [lav], (archaic) ակ [ak], դուռ [dur], շուն [šun].
O kaip su slavais? Galva - golova, nagas - nogt, ranka - ruka ( PL- renka), basas- bosyj, stalas - stol, eiti- idti, bega - begut, teka- tečiot, kelias - koleno, nosis- nos ir t.t.? Yra tieginių, kad baltų prokalbė iš proto-slavų prokalbės. 270 ml kalbančių prieš 5 ml kalbančių? Būtų logiška.
Iš baltų prokalbės galima išvesti slavų. Bet ne atvirkščiai. Beje, prabaltų gyvenama teritorija tęsėsi nuo Oderio iki Protvos upės dabartinėje pamaskvėje. Tą rodo tiek lingvistiniai, tiek archeologiniai tyrinėjimai. O žinios apie slavus pasirodo tik V m.e.a.
Nėra tokios kalbos, tai yra kelios "kalbos". Vienos žemaičių tarmės nėra, kaip nėra ir vienos aukštaičių tarmės, yra kelios skirtingos. Tad jeigu norite jas vadinti kalbomis, vartokite daugiskaitą - kalbos.
Ilgieji balsiai yra kuršių palikimas. Latvių kalbos formavimesi paliko didesnę įtaką, tuo tarpu į standartizuotą lietuvių kalbą ateina iš žemaičių tarmės, kuriai kalbinę įtaką padarė į Žemaitiją atsikraustę kuršių pabėgėliai 15a. pradžioje po Melno taikos.
Objektyvių lingvistinių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima aiškiai pasakyti, kur baigiasi tarmė, o kur prasideda kalba, nėra. Ką vadiname kalba, o ką tarme, daugiau lemia asmeniniai įsitikinimai, politiniai ir istoriniai argumentai. Mokslinėje literatūroje tai, ką vadinate žemaičių kalba, įprasta laikyti viena iš dviejų pagrindinių lietuvių kalbos tarmių (greta aukštaičių). O asmeniniame gyvenime, žinoma, niekas netrukdo to vadinti ir žemaičių kalbą. Šlovė žemaičiams ir Žemaitijai! :)
![What did Proto-Baltic sound like? [EN subtitles]](/img/logo.svg){kind=logo}
