Artimoji aplinka - šeimos nariai, draugai - stipriai veikia tai, ką valgome ir ką mėgstame. Tai nutinka nebūtinai tuomet, kai esame dar tik maži vaikai, ir vienintelis sprendimas yra arba valgyti, arba kietai sučiaupus lūpas sėdėti ir piktai dėbsoti į lėkštę su (brrr...) pieniška sriuba ar kokiu kitu vaikystės baubu.
Suaugę žmonės taip pat veikia vienas kito maisto pasirinkimus.
Jei šeima valgo kartu, o ypač - jei dar ir turi mažų vaikų - dažniausiai jie valgo panašiai. Didžiausias noras valgyti tą patį maistą - susižadėjimo, bendro gyvenimo ir kelių pirmųjų vedybinių metų metu. Maisto pomėgiai ir įpročiai, gyvenant kartu, taip pat yra linkę panašėti.
Šeimoje atsiradus vaikams, paprastai visi šeimos nariai ima valgyti sveikiau - atsiranda daugiau vaisių, daržovių.
Jei šeima valgo draugiškai, maloniai ir įdomiai kalbasi - jie paprastai geriau vertina ir savo maisto kokybę. Jei barasi - maisto kokybę vertina blogai.
Vidurinio amžiaus žmonės dažniau keičia savo mitybą dėl su sveikata susijusių priežasčių, ir dažniau moterys prisitaiko prie vyro sveikatos stiprinimo poreikių, negu atvirkščiai. Gali būti, kad taip įvyksta todėl, kad moterys dažniau perka ir gamina maistą, todėl priima daugiau su maistu susijusių sprendimų. Kitas tyrimas sako, kad moterys taip pat dažniau priima kompromisinį sprendimą, kuris tinka visai šeimai ir todėl rečiau paiso savo norų.
Beje, vis labiau įsigalint lygioms vyrų ir moterų teisėms daugelyje visuomeninio gyvenimo sričių, maisto ruošime ir kituose su maistu susijusiuose sprendimuose “lyčių lygybė” dar neužgimė (na, statistiškai reikšmingai, žinoma) - moterys yra dažniau už tai atsakingos, ir dažniau to moko savo dukteris, bet ne sūnus.
Todėl, statistiškai reikšmingai tikėtina, kad pavadinimą mintyse perskaitėte būtent savo mamos balsu.
#saukstasproto #psichologija #valgymas
11 сен 2024
