Tai tiesi šviesi (be jokios “vatos” ir nesuprantamų terminų) pagalba kaip ten, kur reikia - Skype, žinutėmis, pas mane “ant sofos” ar netgi pas jus ofise. Man, kaip psichologei, labai įdomu dietos, viršsvoris, nevalgūs vaikai, nerimas ir įtampa (ir dėl maisto, ir plačiau - tai apima ir pervargusius, išsekusius korporatyvinius didvyrius ir didmoteres). Domina iš psichologijos pusės, vadinasi mąstymas ir suvokimas apie tai, susijusios emocijos ir elgesys.
Čia kaupiasi video įrašai apie tai, ką galvoju, taip pat relaksacijai skirta medžiaga.
30: Mirtina baimė valgyti Anorexia nervosa, arba tiesiog anoreksija yra vienas iš valgymo sutrikimų, į kurį nepagrįstai numojama ranka. Šaukštas faktų ir simptomų. Anoreksija - sutrikimas, kurio požymiai yra mažas kūno masės indeksas (<17, savąjį galite apsiskaičiuoti internete paieškoję KMI kalkuliatoriaus), baimė priaugti svorio, stiprus noras būti lieknam ir maisto ribojimas (nevalgymas). Daug anoreksija sergančių žmonių mano, kad jie sveria per daug, ir aktyviai neigia, jog sveria per mažai. Sutrikimas aprašytas jau 19 amžiuje, todėl nėra sietinas vien su mūsų laikmečio kultūra - tačiau liekno kūno idealizavimas vis tik laikomas vienu iš svarbiausių sutrikimo veiksnių (ypač tam tikrose profesijose - pvz. balete, kine). Anoreksija serga ir moterys, ir vyrai. Ir, deja, vaikai. Tai psichologinis sutrikimas, nuo kurio miršta daugiausiai žmonių. Požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį (be jau įvardintų aukščiau): nuolat juntamas šaltis, smulkūs plaukeliai ant viso kūno (taip, tai kailis skirtas nuolat šąlančiam organizmui sušildyti), labai sausa oda, lūžinėjantys plaukai ir nagai, nuolatinis svėrimasis, atsisakymas valgyti kartu su kitais žmonėmis, labai atidus maisto kalorinės vertės stebėjimas ir kontrolė, maisto ritualai (maisto pjaustymas labai mažais gabalėliais), ilgas valgymas, labai didelis susidomėjimas maistu, receptais, kulinarinėmis laidomis (tačiau maistas gaminamas tik kitiems), perdėtai intensyvi fizinė veikla, polinkis į vienatvę, žavėjimasis lieknais žmonėmis. Anoreksija stipriai žaloja sveikatą: amenorėja moterims (dingsta mėnesinės), hipokalemija (kalio trūkumas), dėl kurios trinka širdies darbas (hipotenzija, bradikardija, tachikardija), užkietėja viduriai, silpsta ir išsenka raumenys (tame tarpe ir kraujagyslių, todėl nuolat juntamas tinimo jausmas). Sergant anoreksija, kamuoja nuotaikos svyravimas, nemiga, depresija, nerimas, gali atsirasti minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą. Gydant anoreksiją, siekiama trijų tikslų - atstatyti normalų svorį, spręsti susijusias psichologines problemas ir keisti ar naikinti elgesį ar mintis, kurie buvo valgymo sutrikimo atsiradimo priežastimi. Dažnai taikoma visos šeimos terapija, kognityvinė elgesio terapija. Būtinai reikėtų kreiptis į specialistą. Nepalikit anoreksijos nepastebėtos. Tai gali būti tiesiogine prasme mirtinai svarbu. #saukstasproto #psichologija #anoreksija Nuotrauka: Juan José Valencia Antía on Unsplash Aš Monika Kuzminskaitė, sveikatos ir mitybos psichologė, padedu spręsti kasdienius ir sudėtingus elgesio, mąstymo, emocijų klausimus. Rašau, skaitau paskaitas, teikiu psichologines konsultacijas. Registracija nuotolinei konsultacijai: calendly.com/saukstasproto/psichologine-konsultacija ||| Registracija konsultacijai gyvai: calendly.com/saukstasproto/psichologine-konsultacija-gyvai ||| Naujam klientui: www.saukstasproto.lt/?page_id=189
Man atrodo, kad jųs naudojate mikrofoną, kuris yra prie kameros? Jūsų miksofonas pagauna "bedrą" garsą, o ne jūsų balsą, todėl, tam, kad jus girdėčiau beausinių, turiu stipriai pasigarsinti savo kolonėles. Tačiau, čia jusų spręsti, nes kai klausau jūsų su ausinėmis, atrodo jog video garsas pakankamai aiškus.@@saukstasproto
1. Flyno efektas: intelekto testai yra nuolat atnaujinami ir jų "normalumo" kartelė yra paaukštinama, nes neatnaujinant testų gautųsi, jog žmonės tampa vis protingesni. Aiškinama tuo, kad žmonės daugiau/efektyviau mokosi, gyvena labiau informacija prisodrintoje aplinkoje, mažiau serga infekcinėmis ligomis ir, beje, geriau maitinasi negu buvusios kartos. en.wikipedia.org/wiki/Flynn_effect 2. ““Heart Disease and Stroke Statistics-2016 Update. A Report From the American Heart Association”: circ.ahajournals.org/content/circulationaha/early/2015/12/16/CIR.0000000000000350.full.pdf 3. Puikus straipsnis, pakeliui ant pirštų paaiškinantis, kaip miego trūkumas daugiau nei vienu būdu veda į nutukimą: padidėja apetitas dėl pakitusio hormonų balanso; daugiau laiko, kurį galima skirti valgymui (todėl daugiau valgoma); pakitusi termoreguliacija; padidėjęs nuovargis (todėl mažiau sunaudojama energijos). “Puikus straipsnis, pakeliui ant pirštų paaiškinantis, kaip miego trūkumas daugiau nei vienu būdu veda į nutukimą: padidėja apetitas dėl pakitusio hormonų balanso; daugiau laiko, kurį galima skirti valgymui (todėl daugiau valgoma); pakitusi termoreguliacija; padidėjęs nuovargis (todėl mažiau sunaudojama energijos). “Short Sleep Duration and Weight Gain: A Systematic Review”: onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1038/oby.2007.118/full 4. Stresinėje būklėje tampa aktyvūs ir smegenų atpildo mechanizmai, ir alkio jausmą sukeliantys hormonai, todėl už nerimaujant suvalgytą maistą (o jo norisi kuo kaloringesnio, vadinasi riebaus arba saldaus. O geriausia ir tokio, ir tokio) gauname malonumo dozę, ir nerimas "lyg ir palengvėja", nore realiai nieko tikrąjai problemai spręsti nepadarėm. Taigi, randame šimtą priežasčių tai kartoti. “Stresinėje būklėje tampa aktyvūs ir smegenų atpildo mechanizmai, ir alkio jausmą sukeliantys hormonai, todėl už nerimaujant suvalgytą maistą (o jo norisi kuo kaloringesnio, vadinasi riebaus arba saldaus. O geriausia ir tokio, ir tokio) gauname malonumo dozę, ir nerimas "lyg ir palengvėja", nore realiai nieko tikrąjai problemai spręsti nepadarėm. Taigi, randame šimtą priežasčių tai kartoti. “Stress, eating and the reward system”: www.medicinasistemica.it/doc/biblioteca/Stress,%20eating%20and%20the%20reward%20system.pdf 5. Sveikatos psichologijos magistratūra, kaip oficialus pagrindas, ir neslopstantis srities tyrinėjimas - kritiniu mąstymu pagrįstais būdais.
Galiausiai, pasiekę didelį ir svarbų tikslą, žmonės dažnai išgyvena vidinę tuštumą ir nusivylimą. Nes jau "viskas". Kažkas, kam skyrėte tiek daug jėgų ir laiko, kas apibrėžė jus, kaip asmenybę, staiga dingsta. Kas jūs, kirtę maratono finišo liniją? Kol bėgote - buvote bėgikas, o kai baigėte bėgti? Kas jūs dabar? Žmogus, sveriantis X kilogramų? Smegenų dopamino (kuris padeda nepasiduoti, kol lieknėjate) srovė išsenka, ir galvoje stoja hormoninė sausra. Taip, tai reiškia, kad pasiekus tikslą, nuliūsti yra fiziologiškai normalu. Štai čia ir reikalingas detalus ir aiškus planas, ką darysite, kai baigsite maratoną ar sulieknėsite iki X kg. Nes tada magijos nebus, tada prasidės kitas gražus etapas. Ar skyrėte laiko jo suplanavimui ir pasiruošimui jam? Turite tuščių pakabų ir pinigų savo norimiems rūbams? Žinote, kokio darbo norėsite ir esate pasirengę jį dirbti, kai tik jus už grožį pastebės? Ne? Grožis turėjo ir tuo pasirūpinti?... Kita vertus, žinodami apie tokią duobę, kuri ištinka ką tik pasiekus tikslą, galite jos ramiai laukti ir tiesiog stebėti ją. Bloga savijauta nereiškia, kad ką tik neatlikote kažko reikšmingo ir nuostabaus. Tiesiog kol kas jums lengvas šokas. Tai taip pat nereiškia, kad reikia tučtuojau imtis kažko kito tik tam, kad nerti atgal į malonią dopamino upę. Leiskite savo pasiekimui ramiai pasėdėti medžio paunksmėje, ir grįžkite pas jį po kurio laiko. Pamatysite, jūs juo tikrai pasidžiaugsite. Tai... ar aš prieš lieknėjimą? Gink dieve. Sveikas žmogus ir viršsvoris nėra labai jau persidengiančios sąvokos. Ar aš sureikšminu sveikatą? Na, taip. Man smagiau pasilenkti pasiimti kaštono ir žinoti, kiek kainuoja bilietas į pasaulio kraštą, negu dūsauti, kokie tie kaštonai gražūs ir kokie nepasiekiami, ir žinoti, kiek kainuoja mano dešimt rūšių vaistų ir kurioje vaistinėje. Man smagiau laiką skirti kitiems dalykams, negu ligos. Tik tiek. Galvoju, kad kiekvienas turi visišką laisvę rinktis, kam skiria laiką. Esu tikra, kad pasirinkę nesveiką maistą ir ligas, ir padarę tai sąmoningai, žmonės irgi gali būti laimingi. Nors su jais pakalbėti man be galo knietėtų... Tai gal aš prieš grožį? Oi, irgi ne. Galiu valandų valandas rymoti miške ar prie ežero, galiu nesustodama žavėtis gražiu praeivio raumenynu (darbo sporto klube palikimas...) ar grakščiais judesiais. Kaip ir gražia kalba ar taikliu jumoru. Man tai tikra magija realybėje, kuri mane keri ir žavi. O kai jau labai pasiilgstu magijos - einu skaityti Hario Poterio ir Žemjūrės burtininko. Ten, kur magijai ir vieta. Aš Monika Kuzminskaitė, sveikatos ir mitybos psichologė, padedu spręsti kasdienius ir sudėtingus elgesio, mąstymo, emocijų klausimus. Rašau, skaitau paskaitas, teikiu psichologines konsultacijas. Registracija nuotolinei konsultacijai: calendly.com/saukstasproto/psichologine-konsultacija ||| Registracija konsultacijai gyvai: calendly.com/saukstasproto/psichologine-konsultacija-gyvai ||| Naujam klientui: www.saukstasproto.lt/?page_id=189
Straipsniai: 1. Food and Freedom: cgspace.cgiar.org/bitstream/handle/10947/556/craw3.pdf?sequence.pdf 2. Food Choice: A Conceptual Model of the Process: baileynorwood.com/rcfp/files/GoodSource3.pdf 3. Factors affecting food choices of working mothers with young families: www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0022318212809174 4. When Choice is Demotivating: Can One Desire Too Much of a Good Thing?: faculty.washington.edu/jdb/345/345%20Articles/Iyengar%20%26%20Lepper%20(2000).pdf 5. Overchoice: en.wikipedia.org/wiki/Overchoice 6. The theory of decision making: pages.ucsd.edu/~mckenzie/Edwards1954PsychBulletin.pdf 7. Allais paradox: en.wikipedia.org/wiki/Allais_paradox 8. CONSUMERS’ FOOD CHOICE AND QUALITY PERCEPTION: www.researchgate.net/profile/Klaus_G_Grunert/publication/5092936_Consumers'_Food_Choice_and_Quality_Perception/links/00b7d5256e24280d1e000000.pdf 9. Diversity in the determinants of food choice: A psychological perspective: www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0950329307001589
• Valgome paprastai dėl dviejų priežasčių - nes maisto norime ir nes jį mėgstame (jis (skonis, faktūra, vaizdas) yra vertinamas pozityviai - beje, valgymo malonumas mažėja didėjant sotumui). Faktas, kad maistą mėgstame (tiksliau prisiminimas apie tai, kad ragavome, ir patiko) yra tik viena iš priežasčių, dėl kurios maisto norime - ir jokiu būdu nei vienintelė, nei pagrindinė. Noras ir mėgimas yra taip pat valdomi dviejų atskirų sričių smegenyse. Todėl kartais valgome maistą, kurio nemėgstame, bet per susiformavusius refleksus esame įpratę norėti (taip, kaip Pavlovo šunys, šis mechanizmas niekur nedingo). Į tokią situaciją pakliūname kaskart, užuodę pvz. šiltas bandeles - ir nors valgyti neplanavome, ir šiaip ką tik po pusryčių, bet tos bandelės vis tiek NORIME - nes smegenyse yra refleksas: kvapas --> valgoma bandelė --> smegenų apdovanojimas dopaminu. (Atsiprašau, žinau, kad dabar tikrai norit šiltų bandelių). Būtent toks valgymas - kai tik norisi, bet ne todėl, kad maistas patinka, dažniausiai veda į persivalgymą ir netinkamo maisto valgymą. Taigi, šiais laikais, kai maisto užuominų yra daug - reklama, užkandžiavimas, galimybė maisto nusipirkti beveik bet kur - dažnai žadinami ir refleksai, skatinantys valgyti; beje, šiuos refleksus stiprina ir patiriamas stresas (3). Taigi, padarykit sau paslaugą ir išvalykit savo akiratį nuo maisto. Trumpai tariant- valgykite tokį sveiką maistą, kurį mėgstate (nes jeigu sakyčiau tik “maistą, kurį mėgstate” - dėl refleksų imtumėtės valgyti tik saldainius), pasirūpinkite savo aplinkos švara nuo maisto užuominų (nelaikykite maisto matomose vietose, jei galite - nežiūrėkite maisto reklamų, nevaikštinėkite pramogai po maisto parduotuves), ir be abejo, valgykite tada, kai išalkote, o ne tada, kai “atėjo-pusė-dvylikos-darbo-dieną”. Valgykite maloniai, visom prasmėm (patinkantis maistas, maloni kompanija ir aplinka, valgymui skirtas laikas) - taip pat neužmirškite bent sau įvardinti, kodėl jūsų valgomas maistas jums yra malonus. #saukstasproto #psichologija #valgymas #malonumas Nuotrauka: Peter from Pixabay Tyrimai: 1. The relationship between restrained eating, pleasure associated with eating, and well-being re-visited: www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1471015308000986 2. Pleasure as an ally of healthy eating? Contrasting visceral and Epicurean eating pleasure and their association with portion size preferences and wellbeing: www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0195666315300143 3. The tempted brain eats: Pleasure and desire circuits in obesity and eating disorders: www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2913163/ Aš Monika Kuzminskaitė, sveikatos ir mitybos psichologė, padedu spręsti kasdienius ir sudėtingus elgesio, mąstymo, emocijų klausimus. Rašau, skaitau paskaitas, teikiu psichologines konsultacijas. Registracija nuotolinei konsultacijai: calendly.com/saukstasproto/psichologine-konsultacija ||| Registracija konsultacijai gyvai: calendly.com/saukstasproto/psichologine-konsultacija-gyvai ||| Naujam klientui: www.saukstasproto.lt/?page_id=189
Tyrimai: 1. Biopsychosocial model en.wikipedia.org/wiki/Biopsychosocial_model 2. A biopsychosocial model for understanding body image and body change strategies among children: www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0193397303000704 3. A Biopsychosocial Model of Normative and Problematic Pediatric Feeding: www.researchgate.net/publication/230596606_A_Biopsychosocial_Model_of_Normative_and_Problematic_Pediatric_Feeding 4. Recurrent abdominal pain and the biopsychosocial model of medical practice: www.jpeds.com/article/S0022-3476(98)70053-8/abstract 5. A Biopsychosocial Model of Body Image Concerns and Disordered Eating in Early Adolescent Girls: link.springer.com/article/10.1007/s10964-013-0013-7
1. Barriers to healthy eating amongst men: A qualitative analysis: www.660607.co.za/downloads/PEY400S/Theme%202/Course%20Readings%20-%20Theme%202/Mens%20eating.pdf 2. Healthy eating, activity and obesity prevention: a qualitative study of parent and child perceptions in Australia: academic.oup.com/heapro/article/doi/10.1093/heapro/dah503/797568/Healthy-eating-activity-and-obesity-prevention-a 3. Adolescents' views of food and eating: Identifying barriers to healthy eating: bura.brunel.ac.uk/bitstream/2438/6577/2/Fulltext.pdf?__hstc=229903427.38fd519671a34e3a56a4c773f89949c7.1482883200051.1482883200052.1482883200053.1&__hssc=229903427.1.1482883200054&__hsfp=528229161 4. Young people and healthy eating: a systematic review of research on barriers and facilitators: academic.oup.com/her/article/21/2/239/671343 5. Promoting healthy diet and exercise patterns amongst primary school children: a qualitative investigation of parental perspectives: s3.amazonaws.com/academia.edu.documents/45932870/Promoting_healthy_diet_and_exercise_patt20160524-3199-1ajczsm.pdf?AWSAccessKeyId=AKIAIWOWYYGZ2Y53UL3A&Expires=1500065302&Signature=%2FFNsPa4vs4o70%2FFWbYTmUibYwMM%3D&response-content-disposition=inline%3B%20filename%3DPromoting_healthy_diet_and_exercise_patt.pdf 6. Old and alone: barriers to healthy eating in older men living on their own: www.liverpool.ac.uk/~kmb/MyPublishedPapers/HughesBennettetal2004.pdf
Heh, aš tai valgau svečiuose daugiau, t.y. nuolat kažką kramsnoju l, sukuos apie vaišių stalą, bet gal todėl, kad nauji skoniai, nebandyti užkandžiai, receptai ir to norisi ir to, visko paragaut, o namie labiau rutina, pažįstami patiekalai, produktai, viskas saikingom porcijom, kartais per darbus net pamiršti pavalgyti. Svečiuose pramogauji visaip kaip, net ir valgydamas. O gal iš vaikystės atėję, nes namie mama mano skoniui nelabai skaniai gamindavo, tad svečiuose man dauguma atvejų būdavo skaniau valgyti, nes svečiuose tikėtina priimantys labiau pasiruoš, pasistengs, skaniau vaišins :))
Čia girdžiu diskusiją apie nerimavimą, bet ne nerimą. Ar bent jau negirdžiu apie tokį nerimą, kokį patiriu aš, daug metų, kaip sutrikimą, kuris dažnai panašaus stiprumo kaip panikos ataka, kuris jaučiamas kaip vidinis drebulys, labai sukyla pulsas, jis kyla nuo menkiausio dirgiklio, blogos ar geros emocijos, arba išvis be priežasties, kai išsiderinusi vegetacine nervų sistema ir organizmas I viską reaguoja kaip i stresą, kyla nerimas. Tokį nerimą valdyti pačiam alnai sudėtinga.
