Super reikalingos laidos! Ačiū Jums už tokias įdomias įžvalgas! Ačiū už prasmingai ir turiningai praleistą laiką klausant Jūsų laidas! Jos - pirmos saraše! Apibendrinimas labai reikalingas buvo net ir atkakliai klausantiems! 😊
Aš tik noriu modernų vertimą iš Pradžios 9:8-17 pateikti klausytojams: 8 Dievas tarė Nojui ir jo sūnums kartu su juo: 9 „Aš darau sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis, kurie gyvens po jūsų, 10 ir su visais gyvais padarais, visais paukščiais, galvijais ir žvėrimis, kurie išėjo su jumis iš arkos. 11 Aš darau savo sandorą su jumis: jokio kūno Izraelio krašto nebepražudysiu tvano vandenimis, ir tvanas nebesunaikins Izraelio krašto.“ 12 Ir Dievas tarė: „Ženklas sandoros, kurią darau tarp savęs ir jūsų bei visų gyvų padarų Izraelio krašte, kurie yra su jumis, per visas būsimas kartas 13 bus lankas debesyse. Jis tebūna sandoros ženklas tarp manęs ir Izraelio krašto. 14 Sutelkęs debesis viršum žemės ir lankui pasirodžius debesyse, 15 atsiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų Izraelio krašte, kad daugiau nebūtų tvano, sunaikinančio kiekvieną kūną Izraelio krašte. 16 Kai lankas bus debesyse, Aš jį pamatysiu ir atsiminsiu amžinąją sandorą tarp Dievo ir visų gyvų padarų, turinčių kūną, kurie yra ant Izraelio krašte.“ 17 Dievas tarė Nojui: „Tai yra sandoros ženklas, kurią Aš darau tarp savęs ir kiekvieno kūno, gyvenančio Izraelio krašte.“
Suprantu paties ironija, tačiau niekur lyg neminau, kad eretz reiškia "Izraelio kraštą" (aišku, jis gali reikšti kontekste tiek Egipto, Izraelio ar dar kita kraštą, bet paprastai reikškia visą žmonių gyvenamą pasaulį), o daug kartu kalbėjau apie "žmonių gyvenamą civilizuotą kraštą" (pavyzdžiui Biblinėje terminologijoje "jūra" nepatenka į "eretz", nors pagal mūsų sampratą jūra yra žemės dalis), t.y. žmonių gyvenamas pasaulis. Gali naudoti šią prasmę,
@@jonascyvas Iš konteksto galima nuspręsti ar kalbame apie vietinį ar ne kraštą. Nojaus sandoros atveju kalbame apie visą žmoniją (ir visą visatą tokiu būdu, nes joje gyvena žmonija), o ne vieną planetą žemę. (Biblijine samprata pasaulis sudarytas iš "dangaus, žemės ir jūros po žeme". Juk "Jūra" nėra "eretz" dalis biblijine samprata o yra tai, kas yra "po žeme", bet jūra juk yra žemės planetos dalis, taigi, neišeina skaityti xxi amžiaus sampratos akimis) Ps 146:6: "kuris sukūrė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose. ," Įst 5:8: "Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia žemėje ir vandenyse po žeme." Fil 2:10: "..... danguje, žemėje ir po žeme"
@@pauliuscerka2382 persikėlėm į extra terrestrial :) Bet gi mano klausimas paprastas. Visa Nojaus istorija kalba tik apie vieną įvykį - tai ką padarė Dievas ir ko daugiau Jis nepadarys. Taigi kontekstas visuose skyriuose, kalbančiuose apie Nojų yra vienodas. O mano klausimas - ar Dievas kalba apie vietinio krašto sunaikinimą tvanu, (ką Jis galimai padarė Nojaus dienomis ir ko daugiau niekada nebepadarys), ar apie viso pasaulio sunaikinimą tvanu (ką mano manymu Jis padarė Nojaus dienomis ir daugiau nebepadarys) ?
"Istoriniai asmenys, bet aprašyti ne istoriškai". Įdomus konceptas. Evangelijose tas pats?.. :) Toks aiškinimas istorinius asmenis iš tiesų padaro ne istorinius. Nes jei žmogus ir jo gyvenimas yra aprašytas netiksliai (neatitinkančiai realybės), arba nesuprantamai - tai jau nebėra istorinė asmenybė. Lieka gal tik vardas ar dar kažkas.
Jonai, galbūt Paulius plačiau atsakys, bet dabar ir aš kiek sureaguosiu. Tai, ką Paulius sako ir, konkrečiai, šitas sakinys, nėra nieko kontroversiško biblistikoje ir apskritai krikščioniškoje ortodoksijoje, tiek, kiek aš suprantu. Taip, yra srovių, kurios linkusios į pažodiškumą, todėl tokia samprata joms nepriimtina. Yra ir tokių, kurios atsiriboja nuo Biblijos istoriškumo, nueidamos į kitą kraštutinumą. Abu ekstremumai neatsižvelgia į žanrą ir Biblijos kaip literatūros pobūdį. Pradžios knygos pasakojimas yra kitokio tipo literatūra nei evangelijos, kurios laikomos senovinėmis biografijomis. Bet ir jos rašomos kitaip, nei šiuolaikinės, ten taikomi įvairūs rašymo stiliai, būdai perteikti informaciją. Tekstas niekad nebus ir iš principo negali būti pats žmogus, nes jis yra tekstas ir žmogaus neišsemia, bet tai nereiškia, kad jis prieštarauja realybei. Jei tik turi noro ir laiko, kviesčiau užmesti akį į šitą BibleProject seriją (4-as epizodas skirtas šitam klausimui, bet viskas verta dėmesio): bibleproject.com/podcast/series/how-to-read-the-bible-series/
@@apologetikalt taip. Tai aš suprantu, kad yra pranašystės, patarlės, eilėraščiai, giesmės, laiškai, metraščiai ir t.t. Visi tie žanrai skirtingi. Bet kaip pats sakai, kad evangelijos yra biografijos, tai aš laikausi pozicijos, kad Pradžios knyga irgi yra tokia. Nes ji aprašo žmones, įvykius, vietoves, sąryšius, neretai chronologine tvarka ir su tiksliomis detalėmis. Aš nemanau, kad Pradžios knyga yra metaforų rinkinys. Taip, kaip kuriose vietose yra hiperbolizuoti ar metaforiniai išsireiškimai, bet pati knyga yra istorinė.
@@jonascyvas, tada aiškiau, nes priklausomai nuo to, kaip vertini Pradžios knygos žanrą, tokią ir interpretaciją gauni ir kyla prieštaravimai kitokiai. Labai panašu, kad Pradžios knyga nėra tokia pati, kaip evangelijos, nes tiek pasižymi kitomis žanro ypatybėmis, tiek yra rašyta kitokiame kontekste ir ženkliai anksčiau nei evangelijos. Ir tai svarbu, nes toks žanras, kuriomis parašytos evangelijos, dar tada ir neegzistavo. Net ir dabartinės vakarietiškos biografijos ženkliai skiriasi nuo evangelijų kaip biografijų. Tai nereiškia, kad ten nėra istoriškumo, bet taip pat nereiškia ir pažodiškumo. Pavyzdžiui, Billas Craigas Pradžios knygos žanrą įvardiją 'mito-istorijos' ir tai ne pasaka, o tikri istoriniai įvykiai perpasakoti vaizdinių kalba. Kaip minėjau, tai nėra labai kontroversiška ir evangeliškuose ratuose, nebent tarp jaunos žemės kreacionistų, kurie neatspindi visuotinio evangelinio mąstymo.
@@apologetikalt "tikri istoriniai įvykiai perpasakoti vaizdinių kalba". Iš čia kyla daug sunkių klausimų. Visų pirma, kam to reikia?.. Kaip apskritai žmonėms prieš tūkstančius metų kilo tokia idėja ne rašyti kaip iš tiesų buvo, o kurti kažkokį literatūrinį šedevrą? Kaip žmonės, kuriuos vedė Dievas, pasidavė tokiai "įdomiai" idėjai - ne tiksliai aprašyti Dievo charakterį, stebuklus ir darbus, bet viską supinti į vaizdinius?.. Ypač kalbant apie tokį Dievą, kuris vėliau davė Įstatymą - 613 įsakymų prasideda jau Pradžios knygoje. Ar kur nors turime kokius nors senovės žydų raštus ar papildomus aiškinamuosius raštus, kuriuose būtų teigiama, jog Pradžios knygoje yra vaizdiniai ir kaip juos tinkamai suprasti?.. "Mitas - istorija". Va už šitą mes ir esame kalami prie kryžiaus. Tai tarsi buvimas ir už Ukrainą, ir už rusiją tuo pačiu metu. Tipo "aš už taiką". Be abejo, visa Biblija teisinga ir Dievo įkvėpta, be menkiausios klaidos; ir taip - Biblijoje daug mitų, vaizdinių visokių ir ne viską ten reikia priimti taip kaip parašyta.
