Ramygalos pirmoji bažnyčia pastatyta tarp 1431 ir 1500 m. (1500 m. minimas Ramygalos altarista). Iki 1648 m. Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčiai dovanotas Ramygalos dvaras. 1674-1677 m. minima sena, begriūvanti bažnyčia. XVIII a. viduryje bažnyčia sudegė. 1781 m. pastatyta nauja medinė, šiaudais dengta, turėjusi 5 altorius. Pradėjo veikti parapinė mokykla. 1784 m., be jurisdikos miestelyje, bažnyčiai priklausė Jotainių ir Daubarų kaimai.
1841 m. lentelėmis perdengtas bažnyčios stogas. 1842 m. pastatyta varpinė. Už klieriko Bylinskio priglaudimą 1864 m. Ramygalos klebonas Juozapas Šarkauskas ištremtas į Tomsko guberniją (mirė 1881 m.). 1868 m. sumūryta šventoriaus tvora. 1897 m. klebonas Julius Norgėla pagal architekto Karlo Edvardo Strandmano projektą, jį koregavo architektas Vaclovas Michnevičiaus pradėjo statyti dabartinę mūrinę bažnyčią. 1902-1907 m. klebono Juozo Genio (1858-1907) rūpesčiu ji pastatyta. Bažnyčią įrengė klebonas Cezaris Jačinauskas, 1914 m. rugsėjo 29 d. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Klebonas J. Genys Ramygaloje įsteigė slaptą biblioteką ir draugiją parapijiečiams šviesti, organizavo slaptus lietuviškus vaidinimus. 1909 m. įkurtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1912 m. jis įsteigė arbatinę. „Saulės“ draugijos skyrius 1919 m. įkūrė vidurinę mokyklą.
Architektūra
Bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano (48x24 m), vienabokštė. Šventoriaus (110x70 m) tvora akmenų mūro. 1897 m. pradėta statyti bažnyčia yra raudonų plytų, neogotiško stiliaus, su vienu bokštu. Bokšto aukštis 70 m. Bažnyčios ilgis 48 m, plotis ties transeptu 24 m, aukštis viduje iki skliautų 15 m. Skliautai mūryti iš plytų. Bažnyčios viduje yra 6 stambūs pilioriai. Bažnyčios langai pagražinti spalvotais stiklais, yra du langai po 15 aršinų (1 aršinas - 71,12 cm) aukštumo ir 7 aršinų ilgumo, 6 langai po 15 aršinų aukštumo, 4 platumo. 4 rozetos - apskriti langai: 3 virš centrinio altoriaus ir vienas virš centrinių durų. Juose butą vitražų, II -ojo Pasaulinio karo metu vykstant bombardavimams vitražai subyrėjo. Žinoma, kad virš centrinių durų buvo Švč. Jėzaus Širdies vitražas.
Bažnyčios vidus tinkuotas. Trys ąžuoliniai altoriai papuošti gotiškais pinakliais ir arkutėmis. Centrinio altoriaus mensa iš margo marmuro, antipediume Paskutinės Vakarienės raižinys. Altoriaus centre, bažnyčios titulo - Šv. Jono Krikštytojo, krikštijančio Viešpatį Jėzų bareljefas. Šonuose stovi vyskupo šv. Stanislovo ir šv. Kazimiero medinės skulptūros. Altoriaus viršuje Švč. Mergelės Marijos tarp suklupusių angelų skulptūra. Už altoriaus 3 vitražinės rozetos. Dešinėje bažnyčios navoje Nukryžiuotojo altorius, šonuose Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Jono, apaštalo, skulptūros. Šio altoriaus viršuje Šv. Mykolo, arkangelo skulptūra. Kairėje bažnyčios navoje Švč. Mergelės Marijos Aušros vartų altorius. Šis Švč. Mergelės Marijos paveikslas turi paauksuotus paveikslo apkaustus, taip pat yra užleidžiamas Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės paveikslas. Šonuose paveikslo stovi šv. Elžbietos ir šv. Barboros skulptūros. Altoriaus viršuje, Lietuvos globėjo šv. Kazimiero paveikslas.
Šaltinis
lt.wikipedia.org/wiki/Ramygal...
Nuoširdus ačiū už paramą:
Egidijui Venckui
Gražinai Dobilaitei
Gediminui Tamošaičiui
Edgarui Lideikiui
Aloyzui Pokvyčiui
Edmundui Kupšiui
Dalei Draudvilienei
Filme pagrindinis pasakotojas pateikia istoriją apie bažnyčią ir jos praeitį. Vilius Puronas - dizaineris, dailininkas, kultūros istorikas-mėgėjas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
Projekto globėjas Šiaulių katedros klebonas Egidijus Venckus. Jo pagalba ir patarimai ypatingai naudingi.
Pagalba redaguojant tekstus - Danutė Lotiukienė
Idėjos autorius ir iniciatorius - Kęstutis Balčikonis.
"AMBI solutions video" kūrybinė grupė:
Direktorė Rita Balčikonienė
Dizaineris Vladas Jankus
Operatorius Aurimas Šatokinas
www.ambisolutions.eu/
#ramygalos_bažnyčia #lietuvos_bažnyčios #panevėžio_vyskupija
Šiame kanale pateiktuose filmuose pasakojame ne apie pastatus, ne kokio nors miesto ar miestelio istorijas, bet įsigiliname į mūsų šalies žmonių tikėjimą, atskleidžiame tautos dvasinį pradą.
5 ноя 2020
