Nemuno ir Neries santakoje išsidėstęs Kaunas nuo potvynių kentėjo nuo pat savo įsikūrimo pradžios. Tačiau išsamesnės žinios apie potvynius pradėtos kaupti tik XIX a. 1877 m. stebėti vandens lygį upėje, šalia Vytauto bažnyčios buvo įsteigta Nemuno vandens lygio matavimo stotis, o ant bažnyčią supančios granito sienos sumontuota vertikali stoties matuoklė.
Tarpukario Kaunas kiekvieną pavasarį patirdavo neramumų. Susirūpinimą laikinosios sostinės gyventojams keldavo Neries žiotyse susigrūdęs ledas. Pažaboti stichiją skubėdavo kariuomenė, tačiau milžiniškų nuostolių Kaunui atnešdavusios nelaimės išvengti pavykdavo toli gražu ne visada. Didžiųjų pavasario potvynių 1926 m., 1931 m. ir 1936 m. metu sutrikdavo kauniečių gyvenimo ritmas, jiems nesvetimos tapdavo dabar Lietuvoje dažniausiai tik Rusnės salą ir jos apylinkes kamuojančios problemos. Tačiau vienareikšmiškai ekstremalių reiškinių kriterijus viršijo 1946 m. potvynio vandens lygis.
26 мар 2023
